Trečiadienį iš Kanados pakilo NASA kosminis teleskopas, kuris penkerius metus stebės Visatą per gama spindulių „akinius“.
Daugiau nei 1,7 mlrd. litų kainavusi ir apie 5 tonas sverianti kosminė observatorija fiksuos aukštos kokybės dangaus vaizdus gama spindulių ruože.
Šie spinduliai yra daugiausia energijos turinti šviesos forma, kuri yra ideali mokslininkams, siekiantiems tirti pačias ekstremaliausias vietas kosmose. Čia gamta pasitelkia energijos kiekius, kurie toli lenkia bet ką, kas yra įmanoma Žemėje.
Pavyzdžiui, supermasyvias juodąsias skyles, tūnančias galaktikų centruose. Šie objektai išmeta galingus materijos pliūpsnius, kurie vėliau beveik šviesos greičiu nukeliauja milžiniškus atstumus. Nepaisant reiškinių masto, mokslininkai iki šiol nežino net to, kaip materija yra išjudinama iki pasakiško greičio.
Teleskopas taip pat tirs paslaptingus kosminius sprogimus, žinomus kaip gama spindulių žybsniai. Šių reiškinių metu per vieną sekundę išsiskiria maždaug tiek pat energijos, kiek Saulės dydžio žvaigždė išspinduliuoja per visą savo 5-10 milijardų metų gyvenimą.
Gama spinduliai neša pernelyg daug energijos, kad juos būtų galima fiksuoti įprastiniais metodais, todėl teleskopas neturi jokių linzių ar veidrodžių. Vietoje jų GLATZ įrengta daug metalo folijos sluoksnių, kurie „gaudo“ radiaciją iš atviro kosmoso.
„Mes esame tik pakrapštę paviršių, ieškodami atsakymų į tai, kaip ir kodėl vyksta gama spindulių reiškiniai, – sako NASA mokslininkas Dave‘as Thompsonas. – Dar turime daug išmokti ir apie tai, kaip viskas veikia, ir, dar svarbiau, kokios įtakos šie reiškiniai turi Visatai. Būtent tai ir yra GLAST užduotis“.
