XXI-ojo amžiaus žmonių dantų būklė yra dažnai blogesnė nei žmonių, gyvenusių toje pačioje teritorijoje prieš tūkstantmečius.
Sintetinio hidroksiapatito nanodalelytės, kurių dydis sutampa su šios medžiagos elementais, natūraliai sudarančiais žmogaus dantų emalį, puikiai jungiasi su pažeistų dantų paviršiumi. Ši medžiaga galbūt taps tikra panacėja vis labiau jautriems žmonių dantims, skelbia „Journal of Materials Chemistry“.
Apie ėduonį šiuo metu kalbama kaip apie civilizacijos ligą, kankinančią praktiškai kiekvieną mūsų planetos gyventoją. Yra atliekami intensyvūs tyrimai, kurių tikslas – medžiagos arba metodo išradimas, kuris užkirstų kelią greitai dantų emalio deformacijai.
Mokslininkai iš Zhejiango universiteto bei Zhejiango medicinos koledžo (Kinija) sukūrė hidroksiapatito, kuris yra pagrindinis dantų emalio komponentas, nanodalelyčių (skersmuo – apie 20 nanometrų) sintezės metodą.
Tokio tipo dalelės vėliau buvo naudotos eksperimentuose kaip medžiaga, galbūt tinkama dantų taisymui – šios dalelės užpildo pažeistas dantų emalio vietas.
Pasak kinų mokslininkų, šios sintetinės hidroksiapatito nanodalelytės žymiai geriau jungiasi su natūraliu dantų emaliu, nei iki šiol naudotos didesnio skersmens hidroksiapatito dalelės. Taip yra todėl, kad keliasdešimt nanometrų diametro molekulės savo dydžiu yra panašios į natūraliai dantų emalį sudarančius elementus.
Tam, kad būtų įmanoma išnaudoti nanotechnologinio hidroksiapatito privalumus stomatologijoje, būtina atlikti dar daug eksperimentų „in vivo“ (gyvo organizmo kūne). Tokiu būdu bus galima sužinoti apie visas šios medžiagos puses ir konstatuoti, ar šis derinys yra saugus žmogaus organizmui.
Jeigu bandymai bus sėkmingi, galbūt bus galima pamiršti apie skaudančius dantis.
