Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) mokslininkai mano radę pirmą svarų požymį, kad mūsų visata nėra vienintelė ir kad egzistuoja aibė kitų visatų, kurių iki šiol nesame atradę. Pagal kosminio teleskopo „Planck“ surinktus duomenis sudarytą visatos žemėlapį studijavę kosmologai priėjo išvadą, kad žemėlapyje pastebėtą foninės mikrobangų spinduliuotės anomaliją galėjo sukelti kitų visatų gravitacija.
Visatos žemėlapyje vaizduojama prieš 13,8 mlrd. metų įvykusio Didžiojo sprogimo spinduliuotė, kurios liekanas visatoje vis dar galima aptikti – tai vadinamoji kosminė foninė mikrobangų spinduliuotė.
Mokslininkai numatė, kad ji po dangaus skliautą gali būti pasiskirsčiusi tolygiai, tačiau žemėlapyje matyti, kad šios spinduliuotės koncentracija yra didesnė pietinio pusrutulio danguje. Be to, žemėlapyje egzistuoja ir vadinamoji „vėsioji dėmė“, kurios dabartinės fizikos teorijos nepaaiškina.
Š. Karolinos universiteto teorinės fizikos daktarė Laura Mersini-Hafton (Laura Mersini-Houghton) su kolega iš Karnegio Melono universiteto Ričardu Holmanu (Richard Holman) dar 2005 m. prognozavo, kad tokių spinduliuotės anomalijų bus ir kad jų priežastis – kitų visatų gravitacija. Išstudijavusi „Planck“ teleskopo duomenų pagrindu sudarytą visatos žemėlapį, L. Mersini-Hafton įsitikinusi, kad jis jos teoriją patvirtina.
„Šias netolygaus pasiskirstymo anomalijas sukėlė kitų visatų gravitacija – jos traukia mūsiškę visatą nuo pat jos susiformavimo momento per Didįjį sprogimą, – aiškina mokslininkė. – Tai yra pirmas rimtas požymis, jog egzistuoja ir kitos visatos, kurių dar nesame matę.“
Nors kai kurie mokslininkai šios teorijos atžvilgiu nusiteikę skeptiškai, šis atradimas ateityje gali pakeisti visatos sampratą. 515 mln. svarų (apie 2 mlrd. litų) vertės kosminio teleskopo savininkė Europos kosminė agentūra (ESA) pareiškė, jog „dėl nepaprastai didelio „Planck“ žemėlapio tikslumo atsirado galimybė pastebėti, atrasti kai kuriuos keistus nepaaiškintus darinius, kurių supratimui gali prireikti naujo požiūrio.“
„Galbūt tokia mintis apie kitas visatas dabar skamba paikai, bet juk panašiai prieš maždaug tris kartas skambėjo ir teorija apie Didįjį sprogimą, – pastebi Kembridžo universiteto astrofizikos profesorius Džordžas Efstatju (George Efstathiou). – Tačiau po kurio laiko aptikome požymių, kurie tą teoriją patvirtino, ir nuo tada mūsų visatos samprata yra visai kitokia nei buvo iki tol.“
