Mokslininkai įrodė, kad besilaukiančios motinos vėžinės ląstelės gali persiduoti negimusiam kūdikiui.
Yra žinoma atvejų, kai motina ir vaikas serga tokia pačia vėžio forma, nors teoriškai vaiko imuninė sistema turėtų blokuoti ligą.
Britų tyrėjų vadovaujama komanda, analizavusi vieną tokį atvejį, padarė išvadą, jog ląstelės, lėmusios kūdikio leukemiją, galėjo atsirasti tik iš motinos, praneša BBC.
Tai, ar nėščioji gali perduoti vėžį vaisiui, mokslininkams buvo galvosūkis ištisą šimtmetį. Teoriškai bet kokios vėžio ląstelės, kurios įstengia prasibrauti per placentą į vaisiaus kraujotaką, turėtų būti sunaikintos imuninės sitemos, tačiau yra žinoma 17 atvejų, kai atrodė, jog ir mama, ir vaikas serga ta pačia vėžio forma – dažniausiai leukemija ar melanoma.
Pastarasis tyrimas koncentravosi ties japone motina ir jos kūdikiu, kuriems abiems išsivystė leukemija. Tyrėjai pasinaudojo naujausia genetinių pėdsakų aptikimo technologija, kad įrodytų, jog vėžinės ląstelės, aptiktos kūdikio organizme, kilo iš motinos.
Rezultatai parodė, kad abiejų pacientų leukeminės ląstelės turėjo identišką mutavusį vėžio geną.
Vaisiaus imuninę sistemą vėžio ląstelės, manoma, įveikė, nes dėl tam tikrų DNR savybių ji nepajėgė atpažinti jų kaip svetimkūnių.
„Atrodo, kad šiuo ir, mes manome, kitais atvejais, motinos vėžio ląstelės prasiskverbė pro placentą į besivystantį vaisių ir joms pavyko įsitvirtinti, nes jos buvo nematomos imuninei sistemai“, – teigė profesorius Melas Greavesas iš Vėžio tyrimų instituto.
„Džiaugiamės išsprendę šią ilgametę mįslę. Tačiau mes pabrėžiame, kad toks vėžio perdavimas iš motinos kūdikiui yra ypač retas, ir šansas, kad vėžiu serganti nėščioji jį perduos savo vaisiui, yra menkas“, – pridūrė jis.
