Betelgeizės, vienos ryškiausių plika akimi dangaus skliaute matomų žvaigždžių, skersmuo nuo 1993 m. sumažėjo daugiau nei 15 procentų, nustatė astronomai.
Šios raudonosios supermilžinės spindulys viršija atstumą nuo Saulės iki Jupiterio. Betelgeizės skersmens sumažėjimas atitinka atstumą tarp Saulės ir Veneros, Amerikos astronomų draugijos susitikime pranešė Kalifornijos universiteto Berklyje astrofizikai.
„Labai neįprasta stebėti tokį pasikeitimą, – „Fox News“ cituoja buvusį Berklio profesorių, 1964 m. Nobelio fizikos premijos laureatą Charlesą Townesą. – Atidžiai ją stebėsime artimiausiais metais, kad pamatytume, ar ji ir toliau trauksis, ar vėl ims didėti.“
Betelgeizė. „Hubble“ kosminio teleskopo (NASA) nuotr.
Pasak astronomų, raudonosios milžinės „gyvena“ ilgiausiai kelis milijonus metų. Tokios žvaigždės greitai išdegina visas vandenilinio kuro atsargas ir pereina prie helio, anglies ir kitų elementų. Tokius pokyčius lydi daliniai žvaigždės skersmens pasikeitimai – susitraukimai ir vėliau sekantys išsiplėtimai.
Manoma, kad Betelgeizė dabar kaip tik pereina nuo vieno branduolinės sintezės reakcijoje naudojamo „kuro“ tipo prie kito.
„Mes nežinome, kodėl ši žvaigždė traukiasi, – pareiškė Kalifornijos universiteto Berklyje astrofizikas Edwardas Wishnowas. – Apie žvaigždes dar nežinome daugybės dalykų, įskaitant ir tai, kas atsitinka raudonosioms milžinėms jų gyvenimo pabaigoje.“
Pasak astronomų, gali būti, kad tokios žvaigždės tampa savotiška įvairių cheminių elementų gamykla, kai ant iš geležies ir nikelio sudaryto jų branduolio tarsi svogūno lukštai ima kauptis anglies, helio, vandenilio, silicio, deguonies, neono ir kitų elementų sluoksniai. Pasibaigus geležies kurui tokia žvaigždė gali sprogti kaip supernova, išsviesdama sukurtuosius elementus į kosminę erdvę ir virsdama maža itin didelio tankio neutronine žvaigžde.
Pasak astronomų, gali būti, kad dabar kaip tik stebime būsimojo Betelgeizės sprogimo pradinį etapą.
