hubble

Regimojoje Visatoje yra apie du trilijonus galaktikų – iki dvidešimties kartų daugiau negu manyta anksčiau, ketvirtadienį paskelbė astronomai. Šį neįtikėtiną atradimą, paremtą trimačiu nuotraukų modeliavimu, išspausdino „Astronomical Journal“. Nuotraukas tyrimui 20 metų fiksavo kosminis teleskopas „Hubble“. Mokslininkai aiškinasi, kiek galaktikų slepiasi kosmose, jau nuo tada, kai 1924 metais JAV astronomas Edwinas Hubble'as (Edvinas Hablas) įrodė, kad kaimyninė Andromedos galaktika, tuomet vadi...

Astronomai atrado tolimiausią kada nors Visatoje stebėtą galaktiką, kuri atrodo kaip ryškiai mėlynas žvaigždžių telkinys, esantis už maždaug 13,1 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Galaktika EGS-zs8-1 yra „vienas ryškiausių ir masyviausių ankstyvosios Visatos objektų“, sakoma Yale'io (Jeilio) universiteto pranešime.

Žemės atmosfera nepraleidžia visų spindulių ir iškraipo vaizdą. Tai reiškia, stebėjimai yra netikslūs. Mes žvelgiame į žvaigždes per storą atmosferos sluoksnį. Tai suprato astrofizikas - teoretikas Lyman Spitzer. Jis pasiūlė teleskopus siųsti į kosmosą virš mūsų atmosferos. Gimė „Hubble“ kosminio teleskopo idėja. Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje pasiekus žinių ir technikos pažangą, tai tapo įmanoma įgyvendinti. „Astronomai nekantraudami laukė pirmųjų nuotraukų.

Kol NASA aktyviai kuria galingiausią pasaulyje teleskopą, apie Žemę jau ketvirtį amžiaus besisukantis NASA „Hubble“ kosminis teleskopas pozicijų neužleidžia, bet žymioji observatorija neamžina. „Hubble“ paleistas su kosminiu laivu „Discovery“ 1990 balandžio 24 d., ir kai astronautai sutaisė teleskopo veidrodžių netikslumą per 1993 m. aptarnavimo misiją, darė puikiausias kosmoso nuotraukas.

Nuo senų laikų žmogus, norėdamas pamatyti tolyje esantį objektą, primerkdavo akį. Tai yra pats tolimiausias teleskopo „giminaitis“ – difrakcijos dėka išgaunamas ryškesnis vaizdas. Vėliau žmogus pradėjo gaminti didinamus stiklus, o 1608 metais atsirado pirmas žinomas teleskopas. Jei pirmieji teleskopai veikė matomos šviesos diapazone, vėliau žmonės išmoko pro teleskopus „matyti“ mūsų plikai akiai nematomus dalykus.

 „Hubble“ kosminio teleskopo 25 metų jubiliejaus proga Europos kosmoso agentūra (ESA) keletui institucijų visame pasaulyje padovanojo didelio formato (2×3 m) paveikslus. Viena jų – VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija. Joje šiandien 19 val. vyks renginys „Žvaigždėtosios naktys“, per kurį visuomenei bus pristatytas ir minėtas paveikslas.

Šį mėnesį jubiliejų mini žmonijos žinių horizontus išplėtęs kosminis teleskopas „Hubble“. Nors iš pradžių jis nepadarė didelio įspūdžio, galiausiai pavyko įveikti visus jau pirmosiomis jo gyvenimo akimirkomis kilusius sunkumus ir išvengti 1,5 mlrd. dolerių kainavusios klaidos. Šiandien „Hubble“ darytos nuotraukos žavi žmoniją jau 25 metus.

Juk žiūrėti į fantastiškus kosminio teleskopo "Hubble" giliojo kosmoso kadrus yra pasiutusiai smagu, ar ne? Jie tokie nuostabūs, spalvingi, pasakiški. Fantastiški. Bet ar kada nors teko susimąstyti, kaip kerintis Laivo kilio ūkas (žr., titulinę iliustraciją) arba užburiantys planetiškieji ūkai atrodytų iš arčiau? Neteko?   Ką gi, tuomet, deja, šįkart naujienos prastokos. Žiūrėdami į "Hubble" teleskopo kosminius kadrus, žiūrime ir grožimės melu.

Liko kiek daugiau nei 12 mėnesių, kai pasaulis pirmą kartą iš arti pamatys vieną labiausiai intriguojančių ir didžiausias diskusijas keliančių Saulės sistemos kūnų – Plutoną. Visai tikėtina, kad NASA zondo „New Horizon“ vizitas į Plutono sistemą atnaujins priblėsusius debatus dėl šio nedidelio dangaus kūno statuso: Plutonas yra planeta ar ne planeta? O gal – dvinarė planeta? Zondas „New Horizon“ prie ledinio Plutono priartės 2015 m. liepą.