Pasak astronomų, liepos viduryje Jupiteryje pastebėta tamsi dėmė iki šiol ne tik neišnyko, bet visą laiką didėjo ir net ėmė daugintis.
Australas astronomijos mėgėjas Anthony Wesley liepos 19 d. padarytoje Jupiterio nuotraukoje pastebėjo naują dėmę. Ji buvo labai panaši į tas, kurias paliko su Jupiteriu 1994 m. susidūrusi „Shoemaker-Levy 9“ kometa.
Dėmė buvo pietinio Jupiterio ašigalio rajone, maždaug 216 laipsnių platumoje.
Iš pradžių astronomai šį reiškinį aiškino tuo, kad dėmė – tai nedidelės kometos ar asteroido, įsirėžusio į Jupiterį, palikta „skylė“ atmosferos debesų sluoksnyje. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad ši atmosferos „properša“ visai nesiruošia užsitraukti. Priešingai – naujoji dėmė nuolat didėjo.
Iki rudens ji taip išaugo, kad ją galima pamatyti net santykinai silpnais mėgėjiškais teleskopais. Pasak astronomų, dėmės plotas jau dešimtis tūkstančių kartų viršijo hipotetinio į Jupiterį pataikiusio dangaus kūno dydį.
Kodėl tankią Jupiterio atmosferą sudarančios dujos taip ilgai „prisimena“ beveik prieš du mėnesius įvykusį tariamą susidūrimą su kometa ar asteroidu, niekas negali paaiškinti.
Net jei ši dėmės susidarymo prielaida būtų atmesta, reikėtų ne tik rasti naują šio reiškinio paaiškinimą, bet ir įminti dar sunkesnę mįslę. Pasirodo, dėmė iki šiol ne tik plėtėsi, ir ėmė daugintis.
H.-J. Mettigo iliustr.
Vokiečių astronomas Hansas-Jörgas Mettigas sujungė įvairių dėmės stebėjimų nuotraukas į vieną atvaizdą, kuriame gerai matyti jos evoliucija pastaraisiais mėnesiais. Nuotraukose aiškiai matyti, kad pirminė dėmė, judėdama Jupiterio atmosferoje, „generavo“ dar dvi analogiškas tamsias dėmes planetos debesų juostoje. Nuolat Jupiterio atmosferos darinius stebinčių astronomijos mėgėjų teigimu, dabar šalia pagrindinės dėmės yra trys mažesnės.
