Meksikos įlankoje susiformavusi „mirties zona“, kurioje dėl deguonies trūkumo iškilo mirtinas pavojus įvairiems jūros organizmams, šią vasarą gali pasiekti rekordinį plotą, pranešė Mičigano (JAV) valstijos universiteto mokslininkai.
Pasak šio universiteto jūrų ekologo Donaldo Scavia‘os, iš visko sprendžiant ši „mirties zona“ jau išaugo iki 20 420 kvadratinių kilometrų, tai yra, tapo beveik tokia, kaip visa Niudžersio valstija.
Didžiausioji Meksikos įlankoje „deguonies bado“ zona pirmą kartą buvo aptikta 2002 metais. Ji susiformuoja kiekvieną pavasarį ar vasaros pradžioje šalia Luizianos ir Teksaso valstijų pakrantės, kai deguonies kiekis jūroje sumažėja iki tokio lygio, kad jo nebeužtenka daugumos jūros dugne ir dideliame gylyje gyvenančių organizmų gyvybei palaikyti.
„Mirties zonos“ Meksikos įlankos vandenyse susidaro dėl į jūrą patenkančių trąšų ir gyvulininkystės ūkių teršalų. Tai pagrindinis azoto ir fosforo šaltinis, sukeliantis jūroje deguonies badą, teigiama universiteto pranešime.
