Neseniai atlikto tyrimo metu nustatyta, jog makakų patelės mėgsta paplepėti lygiai taip pat, kaip jų plepiosios kolegės iš žmonių giminės.
Mokslininkai praleido tris mėnesius klausydamiesi mišrios makakų grupės, gyvenančios Cayo Santiago saloje netoli Puerto Rico krantų. Jie nustatė, jog šios rūšies moteriškosios giminės atstovės buvo gerokai kalbesnės nei patinai.
Gyvūnų ekspertai skaičiavo visus niurzgėjimus, šūkius ir kitus garsus, skleidžiamus bendravimo tarp dviejų individų metu. Į specifinius šūkius (tokius, kurie vartojami radus maisto arba aptikus grobuonį) dėmesio nebuvo kreipiama.
Nustatyta, jog makakų patelės skleidė apie 13 kartų daugiau „draugiškų“ garsų, lyginant su patinais. Jos taip pat buvo daugiau linkusios bendrauti su kitomis patelėmis nei patinais.
Mokslininkai mano, jog tokią elgseną lemia makakų patelių polinkis užmegzti viena su kita ilgalaikius ir tvirtus draugiškus ryšius. Jos paprastai išlieka toje pačioje gyvūnų grupėje visą savo gyvenimą bei patiki savo draugėms atžalų priežiūrą. Tuo metu patinai yra linkę bastytis iš grupės į grupę visą savo gyvenimą, o noro „plėpėti“ su abiejų lyčių atstovais turi po lygiai.
Londono Roehamptono universiteto mokslininkė Nathalie Greeno sako, jog „rezultatai leidžia manyti, kad patelės daugiau nei patinai pasikliauja balsine komunikacija dėl poreikio palaikyti didesnį bendravimo tinklą“.
Teigiama, jog tai yra pirmasis kartas, kai lyčių bendravimo skirtumai identifikuoti ne žmogbeždžionių, o tarp paprastų primatų. Primatų ekspertas iš Škotijos profesorius Klausas Zuberbuhleris taip pat sutinka, jog tokios išvados susijusios su kalbos formavimusi.
Anot jo, visose bendraujančiose rūšyse komunikavimas padėdavo individams „valdyti savo kasdienį socialinį gevenimą, paprastai darant įtaką kitų grupės narių mastysenai ir elgsenai“. Jis taip pat argumentuoja, jog komunikacija padėdavo sumažinti trintį tarp skirtingų konkuruojančių jėgų.
