• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sėkmė santuokoje gali priklausyti nuo to paties vyriško geno, dėl kurio prerijų graužikai yra ištikimi savo patelėms, teigia mokslininkai.

REKLAMA
REKLAMA

Tyrėjai jau anksčiau žinojo geną, kontroliuojantį vazopresiną.

Vazopresinas – hormonas, iš dalies lemiantis altruizmą ir prosocialinį elgesį, rašo „Bloomberg.com“. Anksčiau nustatyta, jog būtent dėl šio hormono prerijų pelėnai gyvena glaudžiose socialinėse grupėse ir niekada neišduoda savo patelių.

REKLAMA

Mokslininkai iš Karolinskos instituto Stokholme (Švedija) mano, kad šis vyriškas genas, kontroliuojantis vazopresiną, gali lemti laimę santuokoje.

Tyrimuose dalyvavo 2,186 tūkst. savanorių, kurių buvo klausiama apie jų santuokos kokybę. Visi tyrimo dalyviai su savo partnerėmis turėjo ilgalaikius santykius ir vaikų.

REKLAMA
REKLAMA

Vyrai su genetiniu pakitimu nurodė turintys žymiai prastesnius santykius šeimoje. Vienas iš trijų vyrų teigė, jog jų santuoka patyrė krizę per pastaruosius metus – dvigubai dažniau nei vyrai be genetinio pakitimo.

„Tai rodo, kad net žmonių sudėtingam socialiniam elgesiui bei asmeniniams santykiams įtakos turi ir biologiniai veiksniai“, – teigia „Emory“ universiteto Atlantoje (JAV) profesorius Larry`is Youngas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tyrėjai teiravosi ir moterų apie jų santuokos kokybę. Tos, kurių vyrai turėjo genetinių pakitimų, savo santuoką vertino prasčiau.

Šis genas taip pat siejamas su kitais žmogaus elgesio aspektais: autizmu ar altruizmu.

„Galite manyti ir taip, kad dėl geno pakitimų turėsite bendravimo problemų, o dėl to ir bėdų asmeniniuose santykiuose“, – sakė L. Youngas.

REKLAMA

Studijos vyresnysis autorius Paulas Lichtensteinas tvirtina, kad žmonės neturėtų pervertinti geno galimybių – vienas genas negali garantuoti sėkmės santuokoje. Tam pritaria ir L. Youngas.

„Vyrai, kurie turi šių tam tikrų geno pakitimų, turi daugiau bėdų santuokoje. Tačiau yra daug ir kitų faktorių“, – sakė profesorius L. Youngas.

Mokslininkams vis dar neaiškus mechanizmas, kaip geno pakitimai lemia elgesį. Tačiau jie nepraranda vilties.

„Ateityje galbūt galėsime biologiškai valdyti socialinius įgūdžius“, – vylėsi L. Youngas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų