Kultūrinė žmogaus aplinka gali daryti kur kas didesnę įtaką mūsų suvokimui, nei anksčiau manyta, praneša eurekalert.org.
Ilgą laiką buvo manoma, kad veidų atpažinimo mechanizmas yra įgimtas ir universalus visiems žmonėms. Tačiau Glazgo universiteto psichologai, stebėję tiriamųjų akių judesius, nustatė, kad skirtingoms kultūroms priklausantys žmonės veidus atpažįsta skirtingais būdais.
Tyrimo rezultatai spausdinami naujausiame internetinio žurnalo „Public Library of Science One“ numeryje.
Vakarų europiečiai, pamatę naują veidą, pirmiausia žiūri į akis ir burną, o Rytų Azijos gyventojai – į nosį ar veido centrą.
„Vakarų visuomenės yra labai individualistinės, o Azijos – labiau kolektyvistinės“, – aiškina daktaras Robertas Caldaras.
Vakariečiai linkę kreipti dėmesį į detales ir intymiau tyrinėja veido bruožus, o azijiečiai stengiasi vienu žvilgsniu aprėpti visą veidą.
Tačiau abi tiriamųjų grupės veidus atpažino ir įsiminė vienodai gerai.
„Taip pat mes stebėjome jau keletą metų Glazge gyvenančius ir ką tik atvykusius kinus. Pastebėjome aiškų skirtumą tarp abiejų grupių veido atpažinimo mechanizmų. Tai rodo, kad čia nėra genetinė ypatybė, o patirties įtakotas elgesys“, – kalbėjo R. Caldaras.
Nors tyrimų apimtis ir nebuvo didelė, o rezultatus dar reikia patikrinti, R. Caldaras mano, kad jau galima daryti tam tikras išvadas.
„Kultūriniai žmonių skirtumai yra nuvertinami. Didžioji dalis psichologinių tyrimų atliekama su vakariečiais, o rezultatai pateikiami kaip universalūs visiems žmonėms. Turėtume to vengti – žmonės nėra visur vienodi“, – sakė jis.
Ankstesnėse studijose buvo nustatyta, kad skiriasi vakariečių ir azijiečių iliustracijų suvokimas: iš Rytų Azijos gyventojų sudaryta grupė didesnį dėmesį skyrė bendram vaizdui ar peizažui, tuo tarpu Vakarų europiečiai pirmenybę teikė detalėms.
Mindaugas Pyragas
