Nusikaltimų statistiką išanalizavę JAV kriminologai priėjo netikėtą išvadą: pasak jų, rezultatai liudija, kad sunkūs nusikaltimai plinta panašiai kaip gripo epidemija.
Mičigano valstijos universiteto (JAV) kriminologai savo tyrime rėmėsi Niuarko mieste (Naujojo Džersio valstija) nuo 1982 iki 2008 m. įvykdytų nusikaltimų statistika. Pasak „Live Science“, ją analizavę mokslininkai pasitelkė tokius pat metodus, kaip ir epidemiologines situacijas nagrinėjantys medikai.
Šio tyrimo išvados buvo netikėtos: pasirodo, kriminalinių įvykių protrūkiai vyksta pagal tuos pačius dėsnis, kaip ir epidemijų proveržiai. Kitaip tariant, žmogžudystės yra beveik toks pat užkrečiamas reiškinys, kaip ir gripas ar kokio nors kito viruso sukeliamas susirgimas. Tyrimo duomenys paskelbti JAV mokslo žurnale „Justice Quarterly“.
Vienos iš šio tyrimo autorių Mičigano valstijos universiteto docentės April Zeoli teigimu, smurto proveržis vėl sukelia smurtą. Kai kurių manymu, jį žmogus kitam perduoda kaip ligos užkratą. Tarp žmogžudysčių plitimo priežasčių mokslininkė paminėjo baimę. Iškilus pavojui netgi įstatymus gerbiantys žmonės, gyvenantys nusikalstamumo prasme pavojinguose miestų rajonuose, savigynos tikslais yra linkę nušauti užpuoliką. Tokie žmonės kur kas noriau perka šaunamuosius ginklus ir linkę pasinaudoti jais pirmai progai pasitaikius.
Niuarko miestas kriminologų dėmesį patraukė dėl to, kad jame stebimas neįprastai aukštas nusikalstamumo lygis, sakoma pranešime. Per 26 metus žmogžudysčių skaičius Niuarke viršijo JAV vidurkį 3,5 - 5 kartus. Iš viso tyrimo autoriai išnagrinėjo duomenis apie 2 366 šiame mieste įvykdytas žmogžudystes. Akivaizdu, kad tokį didelį skirtumą sunku paaiškinti jau gerai išnagrinėtais nusikalstamumo lygį įtakojančiais veiksniais, tarp kurių yra šaunamųjų ginklų paplitimas ir prieinamumas, kriminalinę praeitį turinčių gyventojų dalis ir kt.
A. Zeoli ir jos kolegos iškėlė prielaidą, kad nusikalstamumas tam tikru mastu pats save produkuoja, tarsi virusas plisdamas į kaimynines teritorijas. Antai 1980 m. pradžioje daug žmogžudysčių buvo įvykdyta Niuarko centre, tačiau vėliau „smurto epicentras“ persikėlė į pietinę ir vakarinę miesto dalį, rašo „Live Science“. Užtat šiaurinė ir rytinė miesto dalys, kur kėlėsi gyventi daug emigrantų, išsiskyrė mažu nusikalstamumu. Tokį ypatumą kriminologai siejo su tuo, kad tarp čia gyvenusių lotynų amerikiečių buvo stiprios bendruomeninės tradicijos, o ginklas jose nėra laikomas problemų sprendimo priemone. Tačiau didelis nusikalstamumo lygis buvo fiksuojamas vargingai gyvenančių niuarkiečių kvartaluose.
Mokslininkai mano, kad „virusinė“ hipotezė padės sukurti efektyvesnę nusikaltimų užkardymo strategiją.
