Šiandien minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Nacionalinio vėžio instituto direktorius profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius „Žinių radijo“ laidoje „Žvilgsnis“ teigė, kad su šia klastinga liga kovojama vis efektyviau:
„Vėžys tampa vis svarbesnė pasauline sveikatos problema, nes susirgimų šia liga skaičius vis didėja. Prognozuojama, kad per ateinančius 20 metų susirgimų vėžiu skaičius išaugs maždaug 70-čia procentų. Ir tai bus viena svarbiausių mirties priežasčių pasaulyje . Lietuvoje kai kurių vėžio formų išgyvenamumas menkesnis, nei Europos Sąjungos vidurkis. 2011 metais vėžio registro duomenimis Lietuvoje su vėžiu gyveno 90 tūkst. žmonių. Šiandien tarp mūsų gyvena 100 tūkst. žmonių,kurie serga šia liga, tuo metu kasmet vėžinių susirgimų skaičius nustatomas panašus – apie 18 tūkst. Tai reiškia, kad, jeigu mes dar negalime pasigirti onkologinės situacijos gerėjimo rodikliais, šiandien mes jau mokame geriau kovoti su vėžiu. Sergančių šia liga ir gyvenančių žmonių nuolat daugėja, vadinasi, mūsų pastangos neina veltui“.
Anot profesoriaus, kai kalbame apie vėžį, reikia turėti omenyje, kad yra 100 vėžio tipų ir apie 700 potipių.Tad kiekvieno organo susirgimas turi savų niuansų ir savų priežasčių:
„Tikros susirgimų vėžiu priežasties dar nežinome, todėl ir prevencijos priemonės yra „limituotos“. Šiandien, taikant tokias priemones, galėtume išvengti trečdalio onkologinių susirgimų. Deja, du trečdaliai yra neišvengiami. Vėžys – civilizacijos liga ir už tai tenka mokėti.Šiandien turime daugiau efektyvių priemonių išgydyti vėžį arba bent jau prailginti juo sergančio žmogaus gyvenimo trukmę. Vis dėlto, svarbiausia yra ankstyva diagnostika. Kuo anksčiau liga nustatoma,tuo paprastesnis bus gydymas, geresni jo rezultatai,mažesnė bus ir finansinė našta. Šiame procese turi dalyvauti visi, pradedant pirmaisiais šalies asmenimis, sveikatos politikais, medikais, pacientų organizacijų atstovais ir kiekvienas pilietis“. Lietuvoje veikia keturios vėžio ankstyvos diagnostikos programos: krūties vėžio, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos vėžio. Nacionalinio vėžio instituto direktorius apgailestavo, kad jos vyksta nepakankamai efektyviai:
„Būtinas vienas centras, kuris tas programas koordinuotų. Iš to koordinavimo tikimės, kad vis daugiau žmonių, kuriems skirtos tos programos, į jas ir įsijungs. Nes kol kas programose dalyvauja 30-40 procentų tikslinės grupės asmenų. Beje, sveika gyvensena – tai jau yra vėžio prevencijos priemonė“, – sakė Narimantas Evaldas Samalavičius.
