Apskritai kažkiek tiesos aukščiau išvardintuose argumentuose yra – modernių automobilių kompiuteriai puikiai apskaičiuoja, kaip varikliui dirbti, kad jis būtų efektyvus ir šaltyje. Nepasiginčysi ir dėl kito dalyko – jei automobilį iš ryto tuščiomis apsukomis zirzinsite 20-30 min., išmetamųjų dujų emisijų ore tikrai nesumažės.
Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Kai užklumpa šalčiai, dera prisiminti, kad yra ir antroji. Juk net ir tie, kurie agituoja nešildyti automobilių variklio šaltyje, nesiginčija, kad nieko baisaus neatsitiks, jei šaltyje užvestas variklis laisva eiga padirbės nuo kelių sekundžių iki pusės minutės. Vis dėlto pašildyti jį rekomenduotina net ir keletą minučių. Ir štai kodėl.
Visai ne dėl degalų ar noro pateršti atmosferą (neva šiltesnis klimatas, švelnesnės žiemos, mažesni mokesčiai už šildymą). Jei jūsų automobilis šaltyje praleido visą naktį ar net visą savaitgalį, visa variklio alyva, kurios luobelė turėtų dengti svarbiausias judančias variklio dalis, būna nuslūgusi į karterį. O ten tas tepalas dėl didelio šalčio būna sutirštėjęs, klampesnis, tąsesnis. Gal kada teko matyti, kaip atrodo šaldytas sirupas ir šiltas sirupas? Tas pats galioja ir variklio alyvai.
Tad užvedus šaltą variklį, jis kurį laiką veikia, galima sakyti, beveik be tepimo. Jei tokios būklės variklį pavaišinsite darbinėmis apkrovomis, variklio detalės mažų mažiausiai greičiau dils, o vieną gražią gražios žiemos dieną gali ir neatlaikyti. Vos užvestas didžiuliame šaltyje, jis nebūna pasiruošęs dirbti tą pačią akimirką. Leiskite varikliui minutę, kitą pašildyti sustingusį tepalą ir susitepti vidines detales – cilindrus, stūmoklius ir visa kita. Judančios detalės tada jausis žymiai, žymiai geriau ir funkcionuos ilgiau bei patikimiau.
Nereikia persistengti ir įjungtu varikliu stovėti pusvalandį. Bet keletas minučių pasyvaus apšilimo visiems automobilio tepalams ir skysčiams bus tik į naudą.
Jūsų automobilis su mechanine pavarų dėže? Ar kada atkreipėte dėmesį, kaip keistai ir klampiai – lyg į ją kas būtų prileidęs želė – jungiasi pavaros šaltą žiemos rytą? Pagalvokit, kaip tokiomis aplinkybėmis jaučiasi pavarų dėžės detalės ir ar verta jas prievartauti šalčiu. Tegul automobilis minutę, kitą apšyla – sušils ne tik variklis, bet ir kiti jame esantys skysčiai.
Tie maži sprogimai cilindruose šildo ne tik variklį, bet ir aušinimo skystį, o šis savo ruožtu šildo į saloną pučiamą ventiliatoriaus orą. Todėl oras automobilio salone įšyla, ir jei negailėsite kelių minučių pašildymui, prie vairo sėdės ir į kelią išvažiuos ne apšalusi ledo skulptūra, o šiltai ir patogiai besijaučiantis vairuotojas ar vairuotoja. Salono ventiliatorius – ne stebukladarys. Kad vairuoti netrukdytų ledinio vėjo gūsiai, kad neapšaltų priekinis stiklas, ventiliavimo sistemą irgi reikia pašildyti.
Pagalvokim ir apie laiko sąnaudas. Taip, tas dvi, tris minutes variklis dirba tuščia eiga ir vartoja degalus, nors automobilis stovi vietoje. Bet galbūt kaip tik tų trijų minučių alyvos ir kitų skysčių pašildymui pakaks tam, kad jūsų automobilis be rimtesnių gedimų nuvažiuotų viena, kita dešimčia tūkstančių kilometrų toliau. Tai reiškia, kad taip galbūt sutaupysite laiko, nervų ir eurų, kuriuos eikvoja automobilio remontas. Jei nereikės mašinos remonto, nereikės eikvoti degalų detalės atvežimui. O kur dar jos pagaminimas, pristatymas į prekybos taškus, rinkodara ir kitos energijos sąnaudos – juk viso to metu atmosfera irgi teršiama. Kažin, ar tos trys papildomos minutės vieną. kitą labai šaltą žiemos rytų atmosferą spės priteršti labiau nei detalės pagaminimo ir pristatymo energinės sąnaudos.
Mūsų automobiliai – pagalbininkai, kurie į darbą mūsų sėdimąsias veža net ir speiguotą, šaltą rytą. Ko gero, jei su jais elgsimės gražiai, neengsime per šalčius ir apšilimui paaukosime kelias minutes savo laiko ir keliasdešimt mililitrų degalų, jie irgi elgsis bei tarnaus gražiai, neengdami mūsų.
