Taip buvo anksčiau, DVD grotuvų aušroje. Bet lygiai taip pat buvo ir su pirmaisiais CD grotuvais, ir su pirmaisiais mobiliaisiais telefonais, ir su pirmaisiais “Danutės pyragais” gastronome.
Tiesa, jei sugalvosite pirkti ne kompiuterinį DVD-ROM, o buitinį prie televizoriaus jungiamą grotuvą - jis pigus nepasirodys. Nes jie - vis dar retenybė. O kompiuteriniai DVD įrenginiai savo kaina ima praktiškai nebesiskirti nuo CD įrenginių. Palyginkime vienos lietuviškos firmos kainoraštyje:
CD-ROM „AOPEN” 52x IDE OEM - 149 Lt
CD-ROM „TEAC” 40x OEM - 229 Lt
DVD-ROM „AOPEN” 40x/12x IDE OEM - 239 Lt
Arba kitos firmos kainoraštyje:
CD-ROM „Samsung” 48x - 150 Lt
„Delta” DVD-ROM 12x retail (multiregion) - 218 Lt
DVD-ROM 12x/40x „Sony” DDU1211 ATAPI - 247 Lt
„MITSUMI” CD-ROM 48x bulk - 167 Lt
„Creative” DVD-ROM 12 X bulk; DVD1241E - 275 Lt
„Teac” CD-ROM 40x ATAPI OEM (drive only) - 215 Lt
Taigi kainos visai nebebaisios. Bet kas norės - suras ir brangesnių įrenginių. Jie būs kokybiškesni, bet ir su paprastu nebrangiu įrenginiu ypatingų problemų nebus. Visi jie paprastai gerai skaito DVD diskus, tik gali blogiau elgtis su CD.
Mitas Nr. 2. DVD reikalingas galingas kompiuteris
Šis teiginys sulig kiekviena diena vis labiau tolsta nuo tiesos. Pačiam DVD įrenginiui kompiuterio galių tereikia lygiai tiek pat, kiek ir CD-ROM įrenginiui. Galingumo reikia tik DVD filmų peržiūrai. Bet tokio kompiuterio, kokio užtenka DVD filmų peržiūrai, šiandien jau nebegalima vadinti galingu. Jei turite kokį 400 MHz „Pentium III” su 128 MB RAM ir 16 MB vaizdo plokšte - jis bus tikras DVD filmų demonstravimo galiūnas (na, gal kiek ir perdedu, bet labai nedaug...).
Daug senesniems kompiuteriams yra kitas sprendimas - papildomos MPEG iškodavimo plokštės (hardware decoder). Jų privalumas toks, kad jos atliks visą „juodą iškodavimo darbą” ir neapkraus procesoriaus, o trūkumas - jos kainuoja pinigus. Tačiau šios iškodavimo plokštės nėra populiarios.
Mitas Nr. 3. DVD grotuvus sunku instaliuoti
Kažkada buvo ilgiausi ir gausiai iliustruoti straipsniai kompiuterinėje spaudoje, kaipgi prijungti tą paslaptingąjį DVD-ROM. Hm, juose, pasirodo, būdavo aprašomas variantas su papildoma „hardware MPEG decoder” plokšte. O be plokštės prijungti DVD-ROM taip pat „sunku”, kaip ir CD-ROM. Ir nereikės jokių tvarkyklių, papildomų programų ir kitokių programinių baisybių, bent jau „Windows” aplinkoje.
Programinės įrangos reikės DVD filmų peržiūrai. Prie DVD grotuvų ji kažkodėl beveik niekada nepridedama, užtat dažnai galima rasti kompaktiniame diske su vaizdo plokštės tvarkyklėmis. Populiariausia DVD filmų peržiūros programa „PowerDVD” , antra pagal populiarumą turbūt „WinDVD”. Jos nėra nemokamos, tad jei turite tokią programą vaizdo plokštės CD - apsimokės naudoti ją.
Mitas Nr. 4. Po penkių kartų nebebus galima keisti DVD regionų
Vienas baisiausių gandų apie DVD - kad DVD-ROM „užsirakina” ir po kelių pakeitimų nebeleidžia keisti regionų (DVD filmai platinami atskirai užkoduoti penkiems pasaulio regionams ir vieno regiono gyventojai negali matyti kito regiono DVD filmų). Taip iš tiesų ir turėtų būti ir vartotojų šis dalykas neturėtų jaudinti. Galbūt kitos kokios nors šalies videotekose ir nuomojami išimtinai tik to regiono filmai, na, o Lietuvoje galima rasti visus regionus - nuo pirmo iki penkto. Dėl to ir egzistuoja programos, galinčios “apeiti” šį DVD užrakinimą. Populiariausia jų - nemokama „DVD Genie”. Ši programėlė turi daugybę gudrių nuostatų ir labai gerą pagalbos failų rinkinį (o juos turbūt vis tiek teks skaityti).
Tiems, kurie dar tik ketina įsigyti DVD, vertėtų atsisiųsti „DVD Genie” iš anksto ir pasiskaityti pagalbos failus (juos galima rasti ir www.inmatrix.com tinklapyje). Visa bėda, kad iš tiesų yra keli neatrakinami DVD įrenginiai, o kai kuriems kitiems atrakinti prireiks specialios programinės įrangos, kuri nurodyta ir aprašyta „DVD Genie” pagalbos failuose.
