Vokiečių tyrinėtojai atsitiktinai atrado, jog viena molekulių rūšis, esanti kanapėse bei natūraliai gaminama organizmo, pasižymi priešalerginiu odos poveikiu.
Kai kurios Andreas Zimmer, Meliha Karsak ir kitų Bonos universiteto kolegų auginamos pelės netoleruoja auskarų, tiksliau mažų etikečių, leidžiančių jas atskirti vienas nuo kitų. Nelaimėliams graužikams pasireiškė ne mažas, lokalus uždegimas, bet sukilo stebinamai stipri alerginė reakcija su daugybe žaizdų. Tačiau iki šiol nei vienas laboratorijos gyvūnas nebuvo tapęs tokia susirgimo auka dėl šių nuolat naudojamų etikečių.
Tad kodėl gi taip atsitiko? Paaiškėjo, jog ypatingai jautrios pelės turėjo vieną joms būdingą sąvybę: iš jų genomo buvo išimti du genai, koduojantys du receptorius, vadinamus CB1 ir CB2. Šie genai priklauso medžiagų, vadinamų kanabinoidais, grupei. Organizmas nuolat gamina endokanabinoidus. Tačiau išėmus iš pelių tuos du genus, jų organizmas endokabinoidų nebesugebėdavo pasigaminti, tad kildavo stipri alerginė reakcija.
Išvengti alerginio susierzinimo reakcijos
Šis atradimas paskatino tolimesniems tyrinėjimams vieną vokiečių mokslininkų grupę. Jos tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti receptorių CB1 ir CB2 įtaką, tik šį kartą tyrimuose dalyvavo ir dermatologai. Pelės mutantės vėl tapo alergijos aukomis – tik šiuo atveju dėl nikelio. Jų organizmas į metalą reagavo nenormaliai ir neproporcingai. Negana to, kitoms sveikoms pelėms kitokiu - cheminiu - būdu blokavus tuos pačius CB1 ir CB2 receptorius, darmatologų grupė gavo tas pačias audringas reakcijas.
Tačiau kodėl taip atsitinka, ir kaip tai vyksta? Paaiškėjo, kad paprastai kūnas labai stipriai reaguoja į ant odos esantį alergeną, išskirdamas priešalergines medžiagas. Tačiau šis procesas yra nuolat „kontroliuojamas“ endokabinoidų, tad pasireiškus alerginei reakcijai, organizmas kartu ir padidina alerginę reakciją kontroliuojančių endokanabinoidų gamybą, kad ši reakcija būtų ne per greita ir ne per ūmi. Tuo tarpu pelių, iš kurių buvo išimti šie kontroliuojantys genai, organizme kilus alerginei reakcijai, dideli uždegiminių molekulių kiekiai susikaupė po oda. Uždegiminė reakcija tuomet būna labai staigi, ir daug trumpesnė nei paprastai Taip įvyksta dėl to, kad nėra šio proceso reguliatorių - kanabinoidų grupei priklausančios medžiagos.
Taigi, uždegimininės reakcijos pradžioje, kanabinoidai, pagaminti pačio kūno, įsitraukia į aktyvią apsauginę veiklą ir taip apsaugo organizmą nuo uždegiminės reakcijos įsisiautėjimo. Priešingu atveju alerginė reakcija gali tapti organizmui pavojingesnė nei kad pats alergenas. Vadinasi, endokanabinoidinės medžiagos saugo organizmą nuo savęs pačio – jog pats organizmas sukeldamas neadekvačią apsisaugojimo reakciją sau nepakenktų.
Tačiau ką daryti, jei endokanabinoidinių medžiagų organizmas gamina nepakankamai? Pasirodo, endokanabinoidai yra randami kanapėse, tačiau jie pasižymi tam tikru psichotropiniu poveikiu (būtent šis poveikis ir asocijuojasi su kanapėmis). Atsiradus neadekvačiai alerginei reakcijai – t.y. trūkstant kontroliuojančių endokanabinoidų, galima juos išgauti iš jau senovėje auginto augalo. Taip atsiranda galimybė kovoti prieš tokias sunkias alergijas, kurios tampa žmogui nepakeliamos. Pavyzdžiui galbūt bus sukurtas vaistas, kuris pavėlintų endokanabinoidų mažėjimą, atsirandantį praėjus kuriam laikui po uždegimo, juos ilgiau išlaikant aukštesniame lygyje. Arba tepalo pavidalu bus gaminamas kanapių ekstraktas, o galbūt ir sintetiniu būdu gaunami reikiami enkabinoidai.
Vis dėlto šis atradimas neturėtų būti labai stebinantis, kadangi kanapės naudojamos jau gana senai, taip pat ir jų naudingos savybės, reguliuojančias uždegiminius reiškinius, nebuvo paslaptis. Tik vėliau dėl papildomo psichotropinio poveikio ji buvo uždrausta. Turbūt ateina laikas permąstyti tokių augalų naudingas ir žalingas savybes ir iš naujo pasverti, kurios iš šių savybių yra svarbesnės žmonėms.
