Arizonos (JAV) valstijos universiteto planetologas profesorius Richardas Greenbergas nustatė, kad Jupiterio palydovo Europos polediniame vandenyne gali būti „šimtą kartų“ daugiau deguonies, nei buvo manoma iki šiol, skelbia „Space.com“.
Šis atradimas buvo pristatytas 41-ojoje JAV astronomijos draugijos planetologų konferencijoje.
Aplink Jupiterį skriejanti Europa yra vienas didžiausių planetų palydovų visoje Saulės sistemoje. Jos paviršių dengia storas ledo sluoksnis. Mokslininkai turi daug duomenų, patvirtinančių, kad po juo kelių kilometrų gylyje egzistuoja sūraus vandens okeanas. Kai kuriais vertinimais šiame vandenyne vandens yra daugiau, nei visuose Žemės vandenynuose.
Polediniame Europos vandenyne yra ištirpusio deguonies. Jis Europos paviršiuje susidaro veikiant Saulės vėjo dalelėms, ir patenka į gelmę geologinių procesų metu.
Norėdamas apskaičiuoti, kiek deguonies gali būti Europos vandenyne, R. Greenbergas bandė įvertinti kai kurių iš jų poveikį. Jis nagrinėjo, kiek naujo ledo ilgainiui gali susikaupti Europos paviršiuje, kaip susidaro paviršiaus plyšiai, kuriuos šis ledas užpildo, kaip sparčiai nyksta kai kurių Europos sričių paviršiaus ledo danga ir kaip ji atsistato.
Analizuodamas deguonies susidarymo Europos paviršiuje proceso spartą, mokslininkas priėjo išvadą, kad šio elemento „migracija“ į poledinį vandenyną yra labai intensyvi. Jo vertinimais, po kelių milijonų metų deguonies koncentracija Europos vandenyne bus didesnė, nei Žemės jūrose.
Deguonis yra būtinas daugumai gyvybės formų Žemėje egzistuoti. Manoma, kad deguonies kiekis Europos vandenyne šiuo metu yra pakankamas ne tik vienaląsčiams, bet ir kur kas sudėtingesniems organizmams egzistuoti.
