Mobilieji telefonai su GPS funkcija ir GPS įrenginiai.

Vasara su „Nokia“ navigacija! Tokiu reklaminiu šūkiu mus pasitinka viena nauja vasaros sezono televizijos laida. Kodėl šią vasarą ir kodėl navigacija? Ogi todėl, kad lietuviai, nors ir vadinami sėsliais gyventojais, vis dažniau keliauja po pasaulį ir užkariauja vis daugiau anksčiau net nesvajotų aplankyti planetos kampelių. Niekam ne naujiena žiemą važiuoti „ieškoti senelio šalčio“ į jo gimtinę Laplandiją ar skrosti kalnų keteras Austrijoje, Italijoje ar dar egzotiškesnėje, tolimesnėje šalyje.

Na, o tiems, kas vis dar nedrįsta kelti kojos iš savo kiemo, padeda vienas po kito „kepami“ televizijos projektai, vienu ar kitu būdu „skraidinantys“ į atokias šalis. Dalis laidų herojų – žmonės, kurie gal net iki didesnio miesto Lietuvoje nebuvo nuvažiavę keletą ar keliasdešimt metų, mat buitis ir kasdienė rutina neleido jiems apie tai nė pagalvoti. Beje, taip atrandami ir fenomenai – garsioji Gran Kanarijos epopėja su solidaus amžiaus moteriške ne tik sukėlė žiūrovų susidomėjimą ir pakėlė TV reitingus, bet ir paskatino juos vykti į šią iki tol ne itin populiarią atostogų vietą.

Tiems, kam padėjo aplinkybės ir buvimas laiku ir vietoje, šiuo metu atsivėrė plačios galimybės įsigyti nekilnojamojo turto pasakiško grožio pakrantėse ar egzotiškose vietose, apie ką vos prieš porą dešimtmečių nedrįsome net pasvajoti.

REKLAMA

Bet NK – ne gyvenimo būdo ar paskalų žurnalas, tad jei paklaustumėte, kodėl mes apie tai rašome, galėtume jums atsakyti. Ogi todėl, kad šiais laikais nesunkiai galima keliauti automobiliu, ar nuomotis jį nuvykus į kurortus. Žemėlapiai, kurie buvo vieninteliai keliauninkų palydovai, po truputį užleidžia savo pozicijas modernioms navigacijos priemonėms. O tai mus domina kur kas labiau nei kažkieno vilos Margaritos saloje aukštų skaičius ar gyvenamojo ir ne tik ploto dydis.

Prieš penkerius metus pirma mūsų pažintis su navigacijos įranga buvo kiek keistoka – važiavome į tuo metu neįtikėtinai tolimą Daniją. Kirtome daugelio vairuotojų su siaubu minimą Lenkiją su jos „prabangiomis“ autostradomis ir džiaugėmės už vokiečių mokesčių mokėtojų pinigus nutiestais greitkeliais. Bet ne tai įdomiausia, svarbu, kad tai buvo pirmoji mūsų kelionė be popierinio kelionės palydovo.

Navigacijos technika buvo išties egzotiška – turėjome per USB jungtį jungiamą GPS anteną, bet neturėjome nešiojamojo kompiuterio – tuo metu tai dar buvo prabanga, kurios negalėjome sau leisti. Tad nesivargindami „įdiegėmė“ į automobilį įprastą stalinį kompiuterį, prie atidarytos daiktų dėtuvės dangčio pritvirtinome įprastą LCD monitorių, pasiėmėme belaidę klaviatūrą ir pelę ir visą šią sistemą aprūpinantį inverterį, 12 voltų nuolatinę įtampą paverčiantį 220 voltų kintamąja įtampa. Prie valstybių sienų mūsų automobilio saloną, prikimštą ne sumuštinių, o  kompiuterinės technikos, smalsiai nužiūrinėjo muitinių pareigūnai, bet, dėkui Dievui, nieko nekonfiskavo.

Vėlesnėse kelionėse stacionarią sistemą pakeitė nešiojamasis kompiuteris, o laidinę USB anteną – belaidė „Bluetooth“ technologija grįsta jos įpėdinė. Na, o dar vėliau visa sistema sumažėjo iki vieno mažo įrenginio, turinčio integruotą GPS anteną, gana neblogai veikiančią ir balsu apie kelionę informuojančią programinę įrangą, be to, atliekančio dar ir mobiliojo telefono funkciją.

Na, o šį pavasarį, NK žurnale pristatę jums galimų GPS įrenginių pasirinkimą ir kainas Lietuvoje, nusprendėme pradžiuginti jus kiek gilesniu šios temos nagrinėjimu ir  pateikti kelių skirtingų tipų navigacijos įrenginių testą. Testuodami stengėmės aprėpti kuo didesnę pasiūlą, todėl kiekvieno pardavėjo prašėme testams pateikti po vieną arba du to paties gamintojo įrenginius, jei tarp tų įrenginių yra tikrai esminių skirtumų. Taigi, nors iš pradžių atrodė, jog kandidatų nebus labai daug, bet iš tiesų labai džiaugiamės, galėdami jums pristatyti tokią produktų įvairovę.

REKLAMA

Pradėsime nuo itin mobilių navigacijos įrenginių pristatymo. Turime omenyje mobiliuosius telefonus su GPS funkcija. Ne tokius, kuriuos galite navigacijai naudoti  su belaide GPS antena, bet tokius, kurių GPS antena įrengta pačiuose telefonuose. Taigi, buvo testuojami keturi mobilieji telefonai, bet realiai teste dalyvavo trys pretendentai. Kodėl – netrukus sužinosite.

Mobilieji telefonai su GPS

Blackberry Curve

Šis vardas mūsų šalies mobiliojo ryšio vartotojams yra dar negirdėtas arba išgirstas visai neseniai, nes į Lietuvą šie įrenginiai atkeliavo vos prieš porą mėnesių. Keista, bet, skirtingai nuo Lietuvos, Vakarų Europos šalyse, pvz., Italijoje ar Didžiojoje Britanijoje, taip pat Amerikoje ir Kanadoje „Blackberry“ naudotojų – milijonai. Tai galima sieti net su tam tikru kultu ar padėties visuomenėje įrodymu. Jei turi „Blackberry“, esi progresyvus verslininkas, besirūpinantis savo verslu kad ir kur būtum. Taigi turėti ir naudotis „juodąja uoga“ yra „lygis“.



Kadangi tai – naujovė mūsų rinkoje, leidome sau skirti daugiau laiko šios markės pristatymui. RIM (Research in motion) – taip vadinama šių mobiliųjų pagalbininkų gamintoja ir kūrėja. Skirtingai nuo daugelio rinkoje esančių paprastųjų ar išmaniųjų telefonų, naudojančių gana panašią Java platformą arba pažangiąją „Windows Mobile“ sistemą, „Blacberry“ naudoja savo pačių kurtą programinę įrangą. Ji nepasižymi ypač patraukia grafiką, mat didelė dalis meniu yra tekstinio pavidalo. Bet didelis ekranas, patogus valdymas ir daugelyje modelių naudojama nesutrumpinta raidžių klaviatūra kartu su savom programinėm priemonėm sudaro puikią kombinaciją.

Tiesa, visus susižavėjusius „Blackberry“ įrenginiais, kurių pagrindinė ir labiausiai ištobulinta funkcija – pašto skaitymas, siutimas ir sinchronizavimas, turime iš anksto perspėti apie keletą svarbių dalykų. Pirma – „Blackberry“ ne tik naudoja savo programinę įrangą ir siūlo išskirtinius telefonus – jie taip pat teikia tuos telefonus įgalinančias veikti paslaugas. Taigi, jei neteikiamos paslaugos, deja, jūs turite telefoną, kuriuo galite skambinti ir gauti/siųsti SMS trumpąsias žinutes. Apie mobilųjį internetą, MMS pranešimus, pašto skaitymą ar interneto platybių naršymą, taip pat žemėlapius galite pamiršti.

REKLAMA

Tai mes patyrėme savo kailiu, praėjusių (2007) metų pabaigoje sugundyti  ypatingų „Blackberry“ savybių ir nusipirkę naują 8800 modelį internete. Parsisiuntę džiaugėmės: telefonas puikiai sukurtas, daug įvairių funkcijų, o baterija verta visų galimų pagyrų – ji išties ilgai „grojanti“. Bet netrukome nusivilti – mat niekaip negalėjome priversti veikti mobiliojo interneto ar WAP funkcijų. Bandėme skambinti į Lietuvos operatorių techninius centrus ir mėginome paaiškinti, kad jų atsiunčiamos GPRS ir MMS nuostatos neveikia mūsų turimame įrenginyje. „Tele2“ ir „Omnitel“ niekuo mums negalėjo padėti ir siūlė bandyti nuostatas įvesti rankiniu būdu. Parašę laišką į „Bitę“, tikėjomės analogiško atsakymo, bet sulaukėme išsamesnio paaiškinimo, kad mūsų turimas įrenginys be papildomų „Blackberry“ paslaugų jokių funkcijų negali atlikti. O tokių paslaugų Lietuvoje niekas neteikia ir artimiausiu metu nežada teikti.

Bet praėjo vos keli mėnesiai ir „Bitė“, kartu su „Vodafone“, pradėjo reklamuoti „Blackberry“ įrenginius ir teikti papildomas duomenų paslaugas. Taigi nesvarbu, mada tai ar būtinybė, bet „Blackberry“ atėjo ir į mūsų „kiemą“.

Kaip minėjome, be papildomų paslaugų neveikia ne tik mobiliojo interneto, bet ir žemėlapių rodymo funkcijos, nors du iš šiuo metu parduodamų „Blacberry“ aparatų – 8800 ir „Curve“ turi integruotas GPS antenas. Antenos yra, bet žemėlapių – ne. Jie siunčiami pagal žemėlapių programos užklausas tikruoju laiku iš interneto serverių. Pliusas – visada turite naujausią informaciją, minusas – jos kaina. Už pigiausią  „Blackberry Internet Service“ paslaugą kas mėnesį tenka mokėti po 100 litų, už kuriuos gaunama 50 megabaitų duomenų. Jei telefone skaitysite tik elektroninį paštą be prisegtukų – tai pakankamai nemažas kiekis, bet jei bandysite naudotis paslaugomis aktyviau ar vartyti žemėlapius – šie megabaitai bematant „ištirps“. Be kita ko, reiktų prisiminti ir nemažus mobiliojo interneto užsienyje kaštus, kai megabaitas gali kainuoti net keliasdešimt litų, o vietovės žemėlapio siuntimas, kitaip nei mažų elektroninio pašto laiškų, gali suryti pusę megabaito vos per keletą minučių. Taigi, lazda turi du galus, kurių viename – patogumas, ilgas darbo laikas ir profesionali priemonė, o kitoje – visų šių gėrybių kaštai. Tad naudotis „Blackberry“ kaip navigacijos įrenginiu gali būti nemaža prabanga.

REKLAMA

Mūsų testui buvo pateiktas „Blackberry Curve“ modelis, turintis nesutrumpintą raidinę klaviatūrą ir GPS anteną. Palyginę jį su anksčiau turėtu 8800 modeliu, galime  konstatuoti, kad „Curve“ – siauresnis, žemesnis ir stilingesnis. Bet klaviatūra kiek labiau suspausta, todėl patogumo rodiklis būtų prastesnis nei 8800.

Navigacijos programinė įranga – „Blackberry Maps“, informaciją gaunanti iš palydovų ir pagal ją atsiunčianti reikiamą žemėlapio lopinėlį. Šiuo žemėlapiu spėjome pasinaudoti ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Švedijoje – visą laiką sistema veikė be priekaištų, o „Bitės“ SIM kortelė su veikiančiomis paslaugomis leido nesirūpinti nieku kitu.

Testuotas „Blackberry Curve“ modelis Lietuvoje kainuoja 1399 litus.

Nokia E66 ; ir  N82





Kad „vasara su „Nokia“ navigacija“ būtų tokia, kaip reklamoje, turėjome išbandyti ir „Nokia“ kompanijos telefonus su navigacija. „Nokia“ pateikė mums du įrenginius – naująjį jau parduodamą N82 serijos telefoną ir dar neparduodamą E66 (pabandėme netgi ieškoti šio telefono pardavėjų „Ebay“ aukcione ir radome vos vieną), apie kurį jau spėjome prisiklausyti įvairiausių gandų. Džiaugėmės gavę „pačiupinėti“ naują modelį, kurio dar nėra prekyboje. N82 pamaigę vieną vakarą ir įsitikinę, kad žemėlapių „Nokia Maps“ programa yra tokia pati kaip ir E66, nusprendėme daugiau dėmesio skirti būtent pastarajam modeliui.

Galbūt nuskambės labai drąsiai ir teatleidžia mums kitų mobiliųjų telefonų gamintojų mėgėjai, bet šis „Nokia“ įrenginys, mūsų nuomone, bus tikras „hitas“. Esame išbandę ne vieną „Nokia“ telefoną – nuo plytomis pravardžiuotų 1610/1611, ypač populiarių 5110 ir 6110, nepamainomų verslo partnerių 6210 ir 6310 iki naujausių šeštosios, septintosios ar E ir N serijų atstovų, tad savo nuomonę tikrai galime pagrįsti patirtimi. Telefonas tiesiog „limpa“ prie rankų. Vos pačiupinėję E66, iškart atleidome „Nokia“ už storuosius N73/N95 ir E65. Plonas, stilingas, tvirtai „suręstas“ ir patogus telefonas.

Na, o pradėjus skaityti šio modelio techninių savybių sąrašą, nekilo abejonių  jo būsima sėkme. Yra visos mobiliojo telefono funkcijos su naujausiomis gairėmis, 3G ryšys, belaidis internetas, begalė kitų funkcijų ir GPS imtuvas su „Nokia Maps“ žemėlapiais. Ko daugiau norėti iš telefono – nežinome. Na, nebent, kad pietus paruoštų, bet tai – ne šio įrenginio darbas.

REKLAMA

Taigi, „Nokia Maps“ programėlė „sukasi“ „Symbian“ operacinės sistemos aplinkoje ir žemėlapius pasiekia trimis būdais. Pirmasis ir pigiausias – parsisiųsti reikiamų šalių žemėlapius iš interneto į kompiuterį ir įkelti juos į atminties kortelę, kurią naudosime telefone. Antrasis būdas – tai padaryti taip pat, tik nenaudojant kompiuterio, o pasitelkiant belaidžio interneto ryšį. Na, ir trečiasis, brangiausias, būdas pagrįstas tuo pačiu principu kaip ir „Blackberry Maps“ – siųstis tikruoju laiku reikiamą žemėlapį iš interneto naudojantis mobiliuoju ryšiu per GPRS / EDGE  ar 3G ryšį. Lietuvoje tai nebūtų ypač brangu, bet užsienio duomenų srauto kainas jau minėjome ir jos tikrai „kandžiojasi“, taigi rekomenduotumėme trečiąjį būdą naudoti tik išimtiniu atveju, o visais kitais – parsisiųsti žemėlapius iš anksto.

Bet ir su „Nokia“ navigacija ne viskas „rožėmis klota“. Jei turite tik žemėlapius ir „Nokia“ telefoną, nemokamai galite naudotis tik pagrindinėmis žemėlapio, bet ne navigacijos funkcijomis. Įprasta, kad navigacijai skirti įrenginiai, sekdami maršrutą, balsu nurodo, kur ir kada pasukti ar kokio kelio laikytis. Na, o „Nokia Maps“ tokia galimybė yra, bet ji mokama. Bet galima rinktis iš reikiamų funkcijų sąrašo, mat mokama informacija skirstoma į keletą klasių: ėjimo, ėjimo ir važiavimo, transporto srauto informacija ir miestų gidai. Pigiausi yra miestų gidai, kurių licencija trejiems metams kainuoja 8 eurus. Brangiausiai įkainotas vertingiausias daiktas – visų regionų ėjimo ir važiavimo navigacijos licencija, kuri metams kainuoja 130 eurų, o tai, sutikite, nemažai. Galima apsiriboti lokaliais žemėlapiais, kainuojančiais 70 eurų metams arba vadinamaisiais „mega“ regionais, kurie įkainoti 100  eurų.

„Nokia N82“ kaina Lietuvoje – 1650 litų, o „Nokia E66“ telefono kaina dar nežinoma, bet mažesnė nei 1500  Lt kaina vargu ar įmanoma, turint omenyje visas telefono funkcijas. Šiuo metu vienintelė užuomina apie galimą kainą – jau mūsų minėtas „Ebay“ pardavėjas, siūlantis tokį telefoną už kiek daugiau nei 800 dolerių (apie 1750 litų).

REKLAMA

Sony Ericsson C702

Žinia apie tai, kad kompanija „Sony Ericsson“ siūlo telefonus su navigacija, mums buvo naujiena. Tad pasimetę tarp dviejų gautų telefonų modelių iš pradžių navigacijos bergždžiai ieškojome naujajame šios kompanijos flagmane – G900 su jutikliniu ekranu. Ogi pasirodo, kad šis telefonas, nors ir pats naujausias „Sony Ericsson“ verslui skirtas modelis, GPS parinktimi gali naudotis tik kartu su belaidžiu „Bluetooth“ ryšiu jungiama GPS antena. Na, o mus domino tokie telefonai, kurie „naviguoja“ be papildomų priedų.

Taigi vėliau pakeitėme G900 į taip pat neseniai prekyboje pasirodžiusį „Cyber-shot“ serijos modelį 702. Išskirtinis „Sony Ericsson“ telefonų šeimos bruožas – skirstymas į fotografuojančius „Cyber-shot“ ir muzikinius „Walkman“. Nori daugiau muzikos – renkiesi „Walkman“, nori gražesnių fotografijų – tau tiks „Cyber-shot“. Tik nelabai supratome, kodėl GPS funkcija įdiegta fotografams skirtame telefone. Tiesa, viena išskirtinė funkcija, aktuali fotografams mėgėjams yra štai kokia: nuotrauką galima susieti su GPS antenos duomenimis, o tai leidžia nebespėlioti, kurioje vietoje daryta nuotrauka ir kas joje pavaizduota. Norint tai sužinoti, beliks tik įvesti GPS koordinates į „Google Maps“ programėlę ir ji tiksliai nurodys fotografijoje matomo objekto vietą. Ši funkcija ypač aktuali daug keliaujantiems ir vėliau nuotraukose vienus objektus nuo kitų sunkiai atskiriantiems vartotojams.

Na, o apie GPS sistemą galime pasakyti nelabai daug – ji yra. Žemėlapiai – siunčiami prisijungus prie „Google Maps“ serverių. Informacijos apie GPS funkcionalumą ar naudojimo ypatybes „Sony Ericsson“ svetainėje ypač nedaug. Tiesiog paminėta, kad telefonas turi vieną iš jungiamumo ypatybių – GPS, ir kad ši funkcija leidžia nustatyti buvimo vietą. Nei daugiau, nei mažiau.

Šio „Sony Ericsson“ modelio kaina Lietuvoje – 1150 litų.

GPS įrenginiai

Susipažinę su navigacijos funkciją galinčiais atlikti telefonais, tęskime pažintį su vadinamaisiais „stand alone“ tipo, kuriuos lietuviškai galėtumėme vadinti savarankiškais ar tiesiog veikiančiais be pagalbinių priemonių. Šios klasės atstovų turime kur kas daugiau, mat tai yra perkamiausia GPS navigacijai skirtų įrenginių kategorija.

REKLAMA

Taigi testuojame du „Garmin Nuvi“ šeimos įrenginius, du „TomTom“ įrenginius, du ne tokio žinomo pavadinimo „Go Clever“ aparatus ir vieną „Prestigio“ GPS atstovą. Susipažinkime su visais abėcėlės tvarka.

Garmin Nuvi 200



„Garmin“ produktai – UAB „Fedingas“ pateikti du „Nuvi“ šeimos atstovai: vienas iš pigiausių ir vienas iš brangiausių. Išties įdomu vertinti vienos kompanijos gaminius, kurių kaina galutiniam naudotojui skiriasi beveik tūkstančiu litų.

Pirmasis, nebrangus „Nuvi 200“ jums kainuos 699 litus. Kaip visaverčiam navigacijos įrenginiui tai – puiki kaina. Į šio nediduko įrenginio komplektą įeina automobilinis kroviklis, automobilinis laikiklis, kuris prie stiklo arba bet kurioje kitoje, patogesnėje, vietoje gali būti tvirtinamas naudojantis pridėtu tvirtinimo disku. Tvirtinimo mechanizmas vertas pagyrimo – įrenginys laikėsi tvirtai, nevibravo kelionės metu, tad navigacija naudotis buvo lengva.

Tai buvo pirmoji mūsų pažintis su „Garmin“ įrenginiais, tad pirmiausia atkreipėme dėmesį į šio įrenginio apsaugą, tikrinančią, ar navigacijos kontrolės veiksmai neatliekami kelionės metu – vairuojant. Apie tai įspėjama vos įjungus įrenginį. Tiesa, vėliau, panaršę po vidinį meniu, radome, kaip šią apsaugą išjungti, bet dedame pliusiuką gamintojui, kuris rūpinasi kelionės saugumu.

Žemėlapiai „Garmin“ įrenginiuose, skirtingai nuo daugelio kitų, įdiegti į vidinę atmintinę. Tad pirkdami šiuos įrenginius išsiaiškinkite, kokius tiksliai žemėlapius pageidaujate turėti. Mūsų teste dalyvavusiame įrenginyje, pagal aprašą ant dėžutės, turėjome rasti „Northwest Eastern Europe“ (šiaurės vakarinės Rytų Europos dalies) žemėlapius, kurie, pasak to paties aprašo, apima išsamius Lenkijos, Austrijos, Čekijos ir mažiau išsamius Vengrijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Kroatijos žemėlapius. Na, o iš tiesų radome trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemėlapius. Matyt, taip mums duodamą įrenginį paruošė pardavėjai. Pasak jų, akcijų metu į „Garmin“ įrenginius Lietuvos žemėlapis įdiegiamas nemokamai, na, o ne akcijų metu jį reikia pirkti papildomai.

REKLAMA

Žemėlapiai įrašomi į vidinę atmintinę, bet galima juos pirkti ir SD tipo kortelėse, kurių kaina, priklausomai nuo pasirinktų žemėlapių kiekio, gali svyruoti nuo 50 iki 500 litų. Kadangi žemėlapiai nėra labai pigi prekė, reiktų numatyti, kokiose šalyse jums labiausiai prireiks naujojo GPS įrenginio, kad vėliau netektų labai išlaidauti perkant papildomus žemėlapius. Beje, jei navigacijos įranga naudositės tik Lietuvoje, galite įsigyti ir dar 50 litų pigesnį „Nuvi“ variantą tik su Lietuvos žemėlapiu.

Papildomų funkcijų šis „Garmin“ mažylis beveik neturi: radome nuotraukų peržiūros programėlę, skaičiuotuvą, valiutų skaičiuoklę, mato vienetų skaičiuoklę ir pasaulio laiką rodantį laikrodį. Nedidelės, bet malonios smulkmenos, tiesa, paslėptos po ne visai tam tinkamu meniu punktu, kurio paveiksliuke – veržliaraktis, pagal idėją turintis  reikšti nuostatas, o ne programas.

„Nuvi 200“ ekranas – 3.5 colio įstrižainės, jutikliniu paviršiumi. Įrenginys sveria 145 gramus. Visiškai įsikrauna maždaug per 4 valandas, veikia su iki galo įkrauta baterija  apie 5 valandas. Taigi pagrindinis veikimo energijos šaltinis – tipinis automobilio 12 voltų lizdas.

Garmin Nuvi 760

760 – didysis 200-ojo „brolis“, turintis kur kas daugiau funkcijų, daugiau žemėlapių ir kitokio gėrio. Tiesa, kaina gana didelė, mat tai – beveik tobuliausias „Garmin“ gaminys automobilinei navigacijai. Lietuvos parduotuvėse šis prietaisas kainuoja 1699 litus.

Kaip ir „Nuvi 200“, šis turi „Sirfstar III“ tipo integruotą GPS anteną, bet esant prastesniam palydovų signalui galima pasinaudoti dar ir išorine antena, nes yra tam skirta MCX tipo antenos jungtis.

Be navigacijos, šis įrenginukas dar gali rodyti nuotraukas, pateikti pasaulinį laiką, skaičiuoti valiutas ir keisti matavimo vienetus. Kaip ir mažasis „broliukas“, jis turi skaičiuotuvą. Bet čia dar ne pabaiga – 760-asis gali atkurti MP3 tipo muzikines bylas, audioknygas. Radome ir posakių bei dvikalbius žodynus, kurie tikrai padės, jei vyksite į šalį, kurios kalbos nemokate, bet norite nors minimaliomis kalbos žiniomis nustebinti sutiktus žmones. Be to, papildomos SD kortelės turinyje galite aptikti kelionių gidą.

REKLAMA

Vertas dėmesio ir „Bluetooth“ imtuvas, kuris lengvai gali virsti mobiliojo telefono laisvų rankų įranga automobilyje. Didesniame ir patogesniame ekrane kur kas patogiau valdyti skambučius ir kitas mobilaus ryšio funkcijas. 

Dar viena ypatybė, skirianti „Garmin“ nuo kitų konkurentų – įmontuotas FM bangų siųstuvas, leidžiantis be laidų ir papildomų instaliavimo darbų klausyti navigacijos garsų per automobilio audiosistemą. Iki šiol tokio tipo garso perdavimą teko matyti tik muzikos garsus perduodančiuose ir nuo 12 voltų jungties maitinamuose įrenginiuose (beje, apie vieną tokių skaitykite artimiausiame NK numeryje). Tai tikrai gerbtina savybė, mat dažnai navigacijos garsas yra kiek per silpnas, kad jį gerai girdėtume tuo pačiu metu klausydami muzikos ar žinių.

Papildoma galimybė – per RDS sistemą perduodamų eismo srautų informacijos priėmimas FM TMC bangomis. Tai leidžia šalyse, kuriose įdiegta ši funkcija, aplenkti gresiančius kelyje kamščius kitais keliais, taip sutaupant ne vieną valandą brangaus kelionės laiko.

Skirtingai nuo kuklaus „Nuvi 200“ žemėlapių pasirinkimo, čia turime kur kas  platesnį spektrą su visos Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, žemėlapiais:  ir Ispanijos, ir Airijos, ir Graikijos, ir Skandinavijos šalių, taip pat ir Pabaltijo valstybių. Taigi su šiuo įrenginiu keliaudami po Europą sunkiai rasite „pilkų“, žemėlapių neapimamų, plotų.

„Nuvi“ ekranas – didesnis nei 200-ojo „broliuko“ – 4.3 colio įstrižainės, svoris – 176 gramai. Iš papildomų jungčių turime ausinių jungtį, kurios nebuvo kitame „Garmin“ įrenginyje. Komplektas taip pat gausesnis – be visko, kas buvo „Nuvi 200“ modelio rinkinyje, randame specifinę FM signalo siųstuvo antenėlę garsui siųsti FM bangomis. Baterijos veikimo laikas – iki penkių valandų.

Goclever 3550A

„Goclever“ – kinų kompanija, gaminanti GPS įrenginius ir parduodanti juos per platintoją Lenkijoje. Lietuvoje šiuos produktus parduoda IT platintoja „TD Baltic“, o pirkėjai gali šiuos įrenginius rasti ICG parduotuvėse. Bent jau taip teigia nuoroda „Goclever“ interneto svetainėje.

REKLAMA

„Goclever“, kaip ir „Garmin“ ar „TomTom“, mums pateikė du skirtingo funkcionalumo GPS įrenginius. Pradžiai – apie paprastesnįjį. 3550A modeliukas atitiktų pigesnįjį „Garmin“, bent jau pagal ekrano ir bendrą dydį. Ekranas 3.5 colio įstrižainės, svoris 180 gramų, tikslesnio GPS antenos aprašo rasti nepavyko, taigi teko pasitenkinti kompanijos teiginiu, kad „naudojamas ypač tikslus GPS lustas“. Darbo su baterija laikas – vos 2,5 valandos (palyginti su „Garmin“ mažyliu, du kartus mažiau).

„Goclever“ į komplektą įdėjo USB laidą, automobilinį laikiklį, tvirtinamą prie  stiklo, automobilinį kroviklį ir retai prie tokių įrenginių pridedamą kroviklį, skirtą 220 voltų įtampai. Ir visa tai – gana stilingoje pakuotėje. Deja, kinai, pakuodami šį konkretų įrenginį, kiek persistengė – kompaktinis diskas su mums nežinoma programine įranga lūžo dar nepasiekęs pirkėjo. Na, bet tai – nedidelė bėda, mat turime gamintojo atstovą Lietuvoje, kuris pasirūpins bet kokia kilusia problema. Be to, galima paminėti, kad prie 3550A galima prijungti išorinę GPS anteną ir ausines.

Žemėlapiai, pasak gamintojo, apima 41 Europos valstybę. To išbandyti neturėjome galimybės, bet Latvijoje, Švedijoje ir Lietuvoje įrenginys tikrai turėjo pakankamai informacijos savo duomenų bazėje. Žemėlapių tiekėjas – Čekijos kompanija „Mapfactor“, kurios „Pocket navigator 8“ ir puikuojasi „Goclever“ gaminyje. Spėjame, kad žemėlapiai gali būti imami iš to paties šaltinio, kaip ir daugelis kitų – „TeleAtlas“, bet tai patvirtinančių faktų neradome.

Be navigacijos, šis mažylis moka atkurti MP3 garso bylas, groja audioknygas, rodo filmukus ir nuotraukas – žodžiu, atlieka dalį delninio kompiuterio funkcijų, paprastai tokiame įrenginyje nerandamų. Radome ir porą žaidimų bei skaičiuotuvą, kuris gali atlikti visokias rečiau naudojamas funkcijas, pvz., sin ar cos, tik vargu ar kam jų prireikia kelionės metu.

Kaina Lietuvos parduotuvėse svyruoja apie 420 litų, tad šis gamimys turbūt yra įperkamiausias iš visų mūsų teste dalyvavusių.



Goclever 4330A

REKLAMA

Kaip ir pigesnysis „Goclever“ produktas, 4330A naudoja „ypač tikslią GPS anteną“, kurios pavadinimo nesužinojome. Nuo kito „Goclever“ pastarasis skiriasi didesniu ir platesniu 4.3 colio ekranu, kuriame stebėti veiksmą daug patogiau. Svoris – toks pats, kaip ir „broliuko“, – 180 gramų. Didesnių išorinių skirtumų nepastebėjome.

Viduje irgi nieko itin naujo – visos funkcijos identiškos 3550 modelio, išskyrus vieną – „Bluetooth“ belaidžio ryšio su mobiliuoju telefonu galimybę. Ji leidžia jums naudotis laisvų rankų režimu, skambinti naudojant žvalgiklio ekraną ir priimti skambučius, neatitraukiant dėmesio nuo kelio.

Vienas dalykas, kuris mums patiko mažiau nei 3550 modelyje, – laikiklis, skirtas tvirtinimui prie automobilio stiklo. Šis daiktas galėtų būti ir stabilesnis. Nėra jis toks prastas kaip „Prestigio“, bet nėra ir toks geras, kaip, pavyzdžiui, „Garmin“.

„Goclever 4330“ baterija tokia pat kaip 3550 modelyje ir suteikia apie 2,5 valandos darbo laiko, kai nėra prijungtas maitinimo kabelis. Dėžutės rinkinys irgi niekuo nesiskiria nuo „mažojo broliuko“.

Kadangi daugiau skirtumų neradome, tiesiog pasidomėjome jo kaina: apie 600 litų. Daug tai ar mažai, kai skirtumai – „Bluetooth“ ir didesnis ekranas,  nuspręs pirkėjas. Kam aktualus mobiliojo telefono valdymas, kainų skirtumas gali pasirodyti visai nedidelis.

Prestigio Geovision 430

„Prestigio“ kompanijos vardas nėra ypač paplitęs Lietuvoje, bet nežinomu jo taip pat nepavadinsi. Šios kompanijos produktų – monitorių, nešiojamųjų kompiuterių ar kitų IT aksesuarų – galima sutikti dažnoje kompiuterių parduotuvėje. „Prestigio“, kaip GPS gamintojo, istorija tikrai neilga: šis žaidėjas – naujokas navigacijos rinkoje, kol kas siūlantis dviejų modelių įrenginius, iš kurių vieną pateikė NK testui.

„Geovision 430“ – vyresnysis „broliukas“, turintis nemažai funkcijų, neįprastų pigesniems navigacijos įrenginiams. 4.3 colio įstrižainės jutiklinis ekranas, „Sirfstar III“ kokybiškas GPS lustas, vieno gigabaito vidinė atmintinė ir SD kortelių lizdas užtikrina tinkamą aplinką GPS navigacijai. Komplekte yra tvirtinimo prie automobilio stiklo laikiklis, kurio gamintojas turėtų atidžiau panagrinėti konkurentų gaminius – kelionės ne ypač lygiu keliu metu laikiklis leido gana stipriai vibruoti navigacijos įrenginiui, o didesnis tvirtumas šiam laikikliui nepakenktų. Įrenginio svoris – 210 gramų.

Įrenginio išorinėje dalyje radome USB jungtį, SD kortelės lizdą, ausinių lizdą ir skaitmeninį garsumo valdiklį. Dar vienas malonus siurprizas – įrenginys ne tik turi jungtį išorinei GPS antenai, kuri gelbsti silpno signalo iš palydovų atveju, bet jo komplekte yra ir pati išorinė antena, kurios neradome jokio kito navigacijos įrenginio rinkinyje.

Be navigacijos, įrenginys, kaip ir „Goclever“ atstovai, moka groti MP3 bylas, rodyti MP4 filmukus, taip pat nuotraukas. Skaičiuotuvų, žaidimų ar kitokių smulkmenų neradome, bet tai ir nėra GPS navigacijai reikalingi dalykai.

Skirtingai nuo „Goclever“ gamintojų, kurie, norėdami atpiginti pačius įrenginius, naudojo pigesnius, mažiau žinomos kompanijos žemėlapius, „Prestigio“ nuėjo kitu keliu:  nors ir pakeista naudotojo sąsaja ir visur aptinkamas „Prestigio“ pavadinimas, tai – viena iš populiariausių navigacijai skirtų „Nav-n-go“ programėlių „I-go“. Ši programa mums buvo puikiai žinoma, tad ilgai nevargome, kol ją „perkandome“. Žemėlapius „I-go“ ima iš „TeleAtlas“ kompanijos, tad jie gana tikslūs. Beje, kai kurie „Nav-n-go“ mygtukai sumažinti per daug ir tapo ne tokie patogūs, kaip įprastose versijose.

Labai nusivylėme, kad „Prestigio“, išvertę į lietuvių kalbą milžiniškus licencijų ir teisinius tekstus, neįdėjo lietuviško navigacijos balso, nors standartiniame „I-go“ pakete jis tikrai yra. Tai – didžiulis minusas šiam GPS įrenginiui, nes ne visi vartotojai puikiai supranta užsienio kalbas. Dar vieną minusą pastebėjome ne iškart. Tai – ekrano mirgėjimas. Iš pradžių manėme, kad tai – vibracijos automobilyje padarinys, bet vėliau supratome, kad kai prietaisas maitinams baterijų, mirgėjimas tikrai yra. Taigi nepataupę žemėlapių sąskaita, „Prestigio“, rodos, sutaupė „geležies“ kokybę.

„Prestigio“ navigacijos įrangos kaina Lietuvoje – apie 850 litų, tai nėra ypač pigu, turint omenyje funkcionalumą, pliusus ir minusus. Tiesa, žemėlapių naudotojo sąsaja – išties paprasta naudoti.

Tomtom Go 730 Traffic

„TomTom“ įrenginius testui pristačiusi kompanija „Elko Kaunas“ pasielgė kiek kitaip nei „Garmin“ ar „Goclever“ partneriai. Abu testui pateikti „TomTom“ modeliai – „730 Traffic“ ir „930 Traffic“ – gana pažangūs GPS navigacijos įrenginiai. Žinoma, ir nepigūs. „TomTom Go 730 Traffic“ modelis Lietuvos parduotuvėse kainuoja apie 1500 litų – tikrai nemažai. Taigi mums aktualu, ką už šiuos pinigus gauname.

Matome 4.3 colio platųjį ekraną, kaip ir kitų gamintojų „didesniuose“ variantuose. Vidinis procesorius „sukasi“ 400 megahercų dažniu, o vidinės atmintinės talpa siekia du gigabaitus. Be vidinės atmintinės, kurioje yra gamykliniai žemėlapiai, turime ir SD kortelėms skirtą lizdą.

Be „ypač tikslios“ GPS antenos, šis įrenginys, kaip ir „Garmin 760“, turi transporto srauto informacijos RDS-TMC sistemos imtuvą. Tad važiuodami užsienio šalyse, kuriose ši sistema veikia, būsite tikri, kad jūsų įrenginys žino, kodėl „nusuko“ nuo prieš tai rekomenduoto kelio – tiesiog jis gavo informaciją apie autoįvykį ar transporto grūstį priekyje.

Kaip ir daugelis mūsų teste dalyvavusių „pažengusių“ įrenginių,  „TomTom 730 Traffic“ turi integruotą „Bluetooth“ belaidės technologijos imtuvą. Jis įgalina mobiliojo telefono, priimančio „Bluetooth“ ryšį, valdymą perkelti į žvalgiklio ekraną. Skirtingai nuo „Garmin“, kuris apsiribojo duomenų ėmimu iš prijungto mobiliojo telefono, „TomTom“ įrenginys pasiūlė įkelti visą adresų knygutę į vidinę įrenginio atmintinę. Nors tai ir papildoma galimybė, mums labiau šiuo atveju patiko „Garmin 760“, kuris kontaktų duomenis skaitė tiesiog tada, kada reikėjo.

Kadangi įrenginys kainuoja nemažai, tikėjomės ir tokių galimybių, už kurias verta palikti tokią sumą pinigų. Ir tikrai radome. Kaip ir brangesniajame „Garmin“, „TomTom 730“ radome FM bangomis transliuojantį siųstuvą, kuris leidžia transliuoti GPS žvalgiklio garsus į automobilinę audioaparatūrą. Taip pat juo galima naudotis ir telefoninio pokalbio metu. Be šios galimybės, „TomTom“ turi dar dvi garso išvesties galimybes – į prijungiamą per „Bluetooth“ belaidį ryšį garsintuvą ir per ausinių laidą prijungtą garso sistemą.

Į įrenginio komplektą įeina naujausia „TomTom“ navigacijos programinės įrangos versija 8.0. Tai naujausi žemėlapiai ir naujausi technologiniai laimėjimai. Skirtingai nuo visų kitų įrenginių žemėlapių, pastarieji gali būti redaguojami paties naudotojo, o korekcijos siunčiamos į „TomTom“ duomenų bazę, iš kurios tokias pataisas gali gauti ir kiti naudotojai. Tai leidžia padaryti funkcija „Mapshare“. Šie žemėlapiai pasižymi išmatuotų vidutinių greičių pritaikymu kelio skaičiavimams, o ne įprastų maksimalių, kurie dažnai nebūna pasiekti. Kartais „TomTom“ gali pasiūlyti važiuoti ir ne jūsų įsivaizduojamu optimaliausiu maršrutu – mat „IQ routes“ technologija įrenginį informuoja, kad tokiu metu optimaliausias maršrutas yra kitur.

Žemėlapis apima 31 Europos valstybę, įskaitant ir Pabaltijo šalis. Žemėlapių šaltinis – „TeleAtlas“. Naujausi žemėlapių naujiniai gali būti pasiekiami mobiliiuoju internetu per prijungtą mobilųjį telefoną arba kompiuterį. Žemėlapių naršymas papildytas informacija apie tai, kurioje juostoje turėtumėte būti prieš atlikdami manevrą. Tai tikrai naudinga, nes ne vieną kartą svečioje šalyje teko „prašyti“ vairuotojų įleisti į kitą eismo juostą, nes pasirinktoji veda netinkama kryptimi.

Be visų kitų papildomų funkcijų, „TomTom“ gali groti muzikines bylas, tekstinius dokumentus atkurti balsu ir juos peržiūrėti, rodo nuotraukas ir gali atlikti krūvą papildomų funkcijų prijungtas  prie interneto.

„TomTom 730“ dėžėje radome automobilinį kroviklį, tvirtą laikiklį tvirtinimui prie automobilio stiklo, docking station – prieplauką jūsų įrenginiui, kai jį jungiate prie kompiuterio namuose, ir programinę „TomTom Home“ įrangą kompaktiniame diske. Beje, už papildomus 20 svarų (apie 90 litų) galima įsigyti laidus, leidžiančius prie „TomTom“ prijungti „Apple Ipod“ įrenginius ir juos valdyti iš žvalgiklio ekrano.



TomTom 930 Traffic

Šis įrenginys nelabai skiriasi nuo 730-ojo modelio, tad jo aprašui daug vietos neskirsime. 930-asis turi viską, kuo gali pasigirti 730-asis, ir dar keletą papildomų savybių. Kaina Lietuvoje – apie 1700 Lt – lygiai tiek, kiek brangesnysis „Garmin“ ir pora šimtų litų daugiau nei „TomTom 730“.

Ką gauname už papildomus 200 litų? Visų pirma, komplekte radome patogų nuotolinio valdymo pultelį, kuris atskirai „TomTom“ interneto parduotuvėje kainuoja 35 svarus – apie 160 litų. Kaip ir 730 modelis, 930-asis turi papildomų funkcijų: transporto srauto informaciją, „Bluetooth“ belaidės įrangos imitavimą ir garso siuntimą FM bangomis.

Be jau matytų funkcijų, šis modelis turi galimybę maršruto punktus įvesti žodžiu – šios funkcijos neturi joks kitas mūsų testui pristatytas GPS įrenginys. Dar viena nematyta funkcija vadinama trumpiniu EPT. Tai pažangus navigavimo metodas, nenutrūkstantis net tada, kai patenkama į tunelius ar tankiai apstatytas vietas, kuriose GPS signalas yra silpnas ar nepasiekiamas. Už pastarąją funkciją dedame didelį pliusą šiam įrenginiui, nes pasiklysti tunelyje, kuris turi keletą išsišakojimų, – tikrai ne pats maloniausias įvykis kelionės metu.

Įrenginio viduje neįprastai daug – net keturi  gigabaitai – vidinės atminties. Tiesa, šis įrenginys turi ne tik Europos, bet ir Amerikos, Kanados žemėlapius, užimančius nemažai papildomos atmintinės vietos. Tad jei žadate keliauti po Šiaurės Ameriką – rinkitės „TomTom 930“ ir nepralošite.

Mobiliųjų telefonų navigacijos testas

Mobiliųjų telefonų navigacijos testas nesiskyrė nuo atskirų GPS įrenginių testų metodikos – ėmėme keletą atsitiktinių žemėlapio vietų Lietuvoje, įskaitant nedidelius kaimelius Kauno, Vilniaus ir Šakių rajone, ir lyginome jų detalumą bei tikslumą.

Po to lyginome tam tikrose vietose rastų klaidų didžiuosiuose miestuose kiekį. Nustebome, kad net ir Vilniuje ar Kaune yra po kelias to paties pavadinimo, lygiagrečiai einančias gatves, kurios iš tikrųjų yra skirtingos. Taip pat pasirinkome keletą maršrutų, kurie apėmė vienkryptį eismą, draudžiamuosius kelio ženklus ir pėsčiųjų gatves. Iš anksto galime pasakyti, kad pasitikėti 100% negalima jokiu navigacijos įrenginiu. Tai – pagalbininkas, bet kelio ženklus ir ženklinimą teks stebėti patiems, nes klaidų žemėlapiuose tikrai yra, be to, kai kurie ženklai yra naujesni nei žemėlapių išleidimo datos.

Taigi „Sony Ericsson“, kaip navigacijos įrenginys, pasirodė gan prastai, nors žemėlapių detalumas ir realybės atitikimas – geras. Tai, žinoma, ne be „Google Maps“ pagalbos, kuris yra siunčiamas tikruoju laiku ir turi naujausius duomenis. Bet visos kitos papildomos funkcijos neleido šiam mobiliajam telefonui pretenduoti į visaverčio navigacijos įrenginio vardą.

„Blackberry“ buvo gana nesunkiai „sukalbamas“ ir tikslus darant maršrutus, tiesa, jo paklaida paprastai būdavo kiek didesnė nei „Nokia“. Deja, nedžiugino skaičiukai, rodantys, kiek informacijos žemėlapių pavidalu jau parsisiuntėme, ir mintys apie tai, kiek kainuoja vienas megabaitas šių duomenų užsienyje. „Blacberry“ pelnė antrą vietą iš trijų pretendentų, labiausiai dėl to, kad žemėlapio siuntimas tikruoju laiku yra brangokas malonumas, o pačios „Blackberry“ paslaugos kainuoja išties nemažus pinigus.

„Nokia“ navigaciją vertinome remdamiesi E66 modelio bandymo patirtimi, nes navigacijos programinė įranga tokia pati abiejų gautų modelių. Nenuginčijamas pliusas yra tai, kad dalį informacijos galėjome parsisiųsti kompiuteriu ar tiesiog telefonu iš anksto, naudodamiesi pigesniu interneto ryšiu. Minusas – tai, kad garsinio asistavimo programinė įranga yra mokama, be to, nepigi. Jei ne šis dalykas, „Nokia“ galima būtų pateikti teste prie normalių navigacijos įrenginių, o ne tik prie įrenginių, kuriems navigacija tėra papildomą funkcija.

Taigi „Nokia“, nesvarbu, kurį modelį rinksitės, būtų geriausias pasirinkimas tuo atveju, jei apie telefoną galvojate ne tik kaip apie priemonę skambučiams priimti ar žinutėms rašyti.

Įprastų navigacijos įrenginių testavimas

Tik navigacijai skirtų įrenginių, kaip ir mobiliųjų telefonų, bandymams sudarėme vienodas sąlygas.

Iš pradžių apžiūrėjome kelių kaimelių ar mažesnių gyvenviečių detalumą žemėlapyje. Taškus pasirinkome atsitiktinai, braukdami pirštu nuo miesto tolyn žemėlapiu ir bandydami lyginti skirtingų įrenginių veikimą.

Iškart pastebėjome, kad įrenginiai, naudojantys „TeleAtlas“ žemėlapius kaip pagrindinį informacijos šaltinį, rodė beveik identiškus duomenis. Tiek „Nokia Maps“, tiek „Google Maps“ ar „TomTom“ su „Nav-n-go“ pasirinktų vietų žemėlapių detalumas sutapo 95%. Skirtumai  tikrai neesminiai.

Ryškius skirtumus pajutome įsijungę „Garmin“ įrenginius. Lietuvos žemėlapio, kurį pateikia „Garmin“, detalumui nėra lygių. Pavyzdžiui, Lapių gyvenvietėje prie Kauno visi kiti navigacijos įrenginiai pateikė tik porą pagrindinių gatvelių, o „Garmin“ rodė dar bent 20  papildomų, daugelį net be pavadinimų ir ypač trumpų. Šalia Alytaus „Garmin“ puikiai rodė kelią net per sodų bendrijoje už Alytaus ribų esančius keliukus. Tiesa, išsukus į vieškelį nuo pagrindinio sodų keliuko, žvalgiklis pasiklydo, bet kai palyginome kitų įrenginių duomenis toje vietovėje – jie buvo pasibaigę prieš keletą kilometrų. Taigi pagal žemėlapių Lietuvoje detalumą lygių „Garmin“ nėra.

Pradėjus dėlioti maršrutus paaiškėjo naudotojo sąsajos subtilybės. „Goclever“ įrenginių naudotojo sąsaja išties tobulintina, nes maršruto punktų koregavimas ar naujų pridėjimas galimas tik per būtent tam tikslui numatytą kelią. Jei tiesiog peržiūrinėjame maršrutą, nieko koreguoti negalime. Taigi „Mapfactor“ gamintojas turi patobulėti.

„Garmin“ naudotojo sąsaja labai supaprastinta, nepasiklysite tarp milijono funkcijų ir nuostatų, bet ir negalėsite daug koreguoti savo pradinių duomenų. Brangesnysis „Garmin“ moka įsiminti net keliolika maršrutų ir šimtus tarpinių taškų, tad už tai nusipelnė liaupsių.

„Nav-n-go“ naudotojo sąsaja mums patiko labiausiai – kur kas patogesnė nei „Goclever“, detalesnė nei „Garmin“ ir ne tokia smulkmeniška kaip „TomTom“. Tiesa, iš „TomTom“ nustatų galima pasirinkti ir mažąją meniu versiją, bet joje be, rodos, nereikalingų funkcijų gausos, išjungiamos ir kai kurios tikrai reikalingos. Tad naudingesni yra nesutrumpintas meniu variantas, bet jis yra labai perkrautas.

Dar viena vertinimo dalis – rodmenys navigacijos įrengos ekrane kelionės metu. „Garmin“ įrenginiai čia tikrai nesublizgėjo – rodmenys ekrane gana kuklūs, matome tik pagrindinius duomenis, nėra beveik jokių šio ekrano rodymo koregavimo galimybių. Posūkius ir žiedus „Garmin“ programa rodo tada, kai jau artėjama prie jų, o ne iš anksto, kaip tai daro „Prestigio“ ar „TomTom“.

„TomTom“ būtų pranašesnis už visus kitus, jei ne „Prestigio“ su „Nav-n-go“ programa. Ekrane matome visus posūkius, kad ir kaip toli jie būtų, matome greičio ribojimus toje vietovėje, važiavimo greitį, esame perspėjami apie greičio viršijimą ir  stacionarius greičio matuoklius. Be to, „Prestigio“ turi labai paprastai koreguojamą meniu, kuris keičia važiavimo langelio rodmenis.

„Goclever“ važiavimo ekranas turėjo vieną pliusą – kaip ir brangieji „TomTom“ įrenginiai, daug kur rodė eismo juostas, tiesa, ne visada tiksliai.

Važiuojant ypač aktualu laikas, per kurį perskaičiuojamas maršrutas, ir laikas, kada įspėjama apie artimiausią manevrą. „Goclever“ navigacijos prietaisai nepasižymėjo puikiu informatyvumu šioje srityje: apie kai kuriuos posūkius pranešdavo tada, kai pastarieji jau buvo bepravažiuojami ar jau pravažiuoti. Ypač dažnai taip nutikdavo   miestuose, kur pilna atsišakojančių gatvelių. Tad sparta tikrai per maža.

„Prestigio“, „Garmin“ ir pigesnysis „TomTom“ maršrutus keisdavo gana greitai, įspėdavo apie manevrus irgi daugmaž laiku, tad didesnių priekaištų jiems neturėjome. Tiesa, pastebėjome, kad procesoriaus sparta ir naujesnė programinė įranga su papildomomis funkcijomis leido „TomTom 930“ įrenginiui skaičiavimus atlikti sparčiausiai iš visų.

Na, ir paskutinis mūsų vertinimo kriterijus – garsinis navigacijos žemėlapio palydovas. Lietuvių kalba yra sudėtinga dėl giminių ir linksnių gausos, tad visi įrenginiai pasakodavo maždaug taip: „Už keturis kilometrų ir tris šimtus metrų pasukite...“ Na, bet tai jiems galima atleisti.

Kaip jau minėjome tekste, daug padirbėję, kad sulietuvintų visą naudotojo sąsają ir legalumo informaciją, „Prestigio“ pamiršo įdiegti lietuvišką balso gidą, tad šioje srityje „Prestigio“ įvertinome blogiausiai.

„Goclever“ turi ir lietuvišką sąsają ir lietuvišką balsą, bet pavadinti jį lietuvišku būtu sunkoka. Prisimename amerikoniškai lietuvišką „TomTom“ 5 versijos įgarsinimą, kuris skambėjo keistai, bet taip blogai, kaip „Goclever“, tikrai negirdėjome. Greičiausiai žemėlapius gaminanti kompanija, kuri, kaip minėjome, yra iš Čekijos, pasikvietė įgarsinti  čekę moterį ir liepė jai skaityti lietuvišką tekstą. Kas išėjo – galėsite paklausyti įsigiję šį įrenginį. Be to, labai erzino pranešimai apie kelio sankryžas, kurias reikėjo pervažiuoti tiesiai. Paprastai navigacijos įrenginiai praneša apie tokias sankryžas tik tada, kai tikrai galima suklysti, nes sankryža nėra idealiai tiesi, prie jos jungiasi ar nuo jos šakojasi panašaus dydžio kelias. Tokiu atveju paprastai balso gidas pasako „laikykitės kairės“ ir viskas aišku. Tuo tarpu „Goclever“ buvo ypač pareigingas ir kiekvieną kertamą sankryžą pasitikdavo informacija „toliau važokite tesiai“, kartais net nespėdamas fiksuoti pravažiuotų sankryžų kiekio.

„TomTom“ ir „Garmin“ turi puikų lietuvišką įgarsinimą, kuriam galima prikišti nebent linksnių vartojimo klaidas, bet tai yra jau lietuvių kalbos subtilybės, kurias sunku perteikti produktuose, gaminamuose ne tik Lietuvos rinkai. Taip atsitinka netgi su akliesiems skirtais aparatais, kuriuos išmokyti lietuviškai yra labai sudėtinga

Vertindami bendrą navigacijos įrenginių tinkamumą, nepamiršome ir papildomų funkcijų: mobiliojo telefono valdymo, garso transliavimo FM ar „Bluetooth“ ryšiu, žemėlapių koregavimo ir naujinimo galimybės prijungties režimu, galimų  atkurti bylų sąrašo ir kitų malonių ir reikalingų ar nelabai funkcijų. Smulkiau apie tai – kiekvieno įrenginio aprašuose.

Įvertinimas

„NK geriausio“ vardą už begalę papildomų funkcijų ir naujovių, žemėlapio detalumą, jo naudojimo patogumą ir kitas savybes pelnė „TomTom Go 930 traffic“ modelis. Visą laiką koja kojon ėjęs „Garmin Nuvi 760“ pralaimėjo dėl ne tokios patogios naudotojo sąsajos ir mažesnio papildomų funkcijų kiekio.

„NK optimalaus pirkinio“ kategorijoje nepralenkiamas buvo pigesnysis „Garmin“: turėdami omenyje jo funkcionalumą, žemėlapių detalumą bei kitas savybes ir įvertinę jo kainą, neturėjome kitų pasirinkimų.


Rašyti komentarą...
K
Karvė
2008-09-23 14:58:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na tas pigesnysis „Garmin“ tai visiškai šlamštas, galiu pasakyti. Teko pasiimti jį keliaujant po Ispaniją. Jis pastoviai pasiklysdavo miestuose, tikslumas labai mažas, tai net ir važiuojant viena gatve, gali rodyti, jog važiuoji gatve, kuri už 50 metrų pločio kvartalo, sakydamas už kiek metrų sukti, sugebėdavo paminėti 50 metrų, nos stovėdavom už 5 metrų nuo posūkio, o žieduose pastoviai pasimesdavo kur reikia nusukom ir kur reikia sukti. Dėl to realiai iki tikslo mieste (Barselona, Valencija, Alicante) visada nuvažiuodavom beveik dvigubai daugiau km ir sugaišdavom beveik dvigubai daugiau laiko, nei prognozuodavo iš pradžių - paprasčiausiai jis vis pasimesdavo arba nusišnekėdavo.

Tačiau tai dar būtų nieko, jei ne mažas palydovų skaičius (matyt dėl to ir tikslumas prastas). Gyvenom ant kalno šlaito ir realiai buvo atvira gal 70-90% dangaus ir vis tiek nesurasdavo pakankamai palydovu, todėl negalėadvo naviguoti. Tas pats buvo ir po to kai išjungėm ir vėl įjungėm miesto centre.

Patirtis su šiuo įrenginiu parodė, kad tikrai neverta labai taupyti perkan GPS įrenginį, nes antraip paprasčiausiai negalėsi pasinaudoti jo teoriniais privalumais - galimybe be rūpesčių nuvažiuoti iš taško A į tašką B.
Atsakyti
0

K
Karvė
2008-09-23 16:29:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Beje gėda nepabandyti iPhone ir HTC smartphone'ų GPS galimybių, kurios manau galėtų nušluostyti nosį visiems čia paminėtiems telefonams, o gal ir kokiam dedikuotam įrenginiui.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų