Australijos ir D. Britanijos mokslininkams pavyko sukurti genetiškai pakeistus sūraus vandens nebijančius maistinius javus. Manoma, kad šis išradimas padės įveikti badą neturtingiausiose pasaulio šalyse.
Adelaidės (Australija) ir Kembridžo (D. Britanija) universitetų specialistai dirbtinai sustiprino augalų genus, kurie sulaiko natrio jonus savo šaknyse neleisdami jiems kilti stiebu. Taip augalai apsaugomi nuo jiems žalingo natrio druskos poveikio, praneša „Daily Telegraph“.
Jei tokiu pat būdu pavyks genetiškai pakeisti ryžius, kviečius ir miežius, milijonai šiuo metu visame pasaulyje bado kamuojamų žmonių užsitikrintų saugesnę ateitį. Derlingoms Bangladešo, Vietnamo ir Mianmaro pakrantėms dėl jūros lygio kilimo, kurį skatina pasaulinis atšilimas, kyla vis didesnis pavojus, pastebi leidinys.
Pasak Adelaidės universiteto profesoriaus Marko Testerio, pirminiai bandymai su sūraus vandens nebijančiais genetiškai pakeistais ryžiais buvo „daug žadantys“.
Mokslininko teigimu, dirvos druskingumas veikia visame pasaulyje auginamus javus, ypač drėkinamuose žemdirbystės regionuose, kuriuose šiuo metu pagaminama beveik trečdalis viso pasaulio maisto. Ši problema ateityje dėl vandens išteklių ribojimo ir jo kokybės blogėjimo taps vis aštresnė.
