Saugesnėje aplinkoje gyvūnai atsiveda mažiau, tačiau stambesnių jauniklių bei labiau rizikuoja išnykti. Gamtos ritmams, beje, paklūsta ir žmonės.
Sidnėjaus Macquarie universiteto doktorantas Danielis Falsteris su kolegomis sukūrė modelį, kuris atkartoja evoliucinius procesus augalų ir gyvūnų karalystėse, pradedant drugeliais ir baigiant mumis pačiais.
Modelis leidžia nuspėti, kaip evoliucijos iššūkiai tam tikroms rūšies savybėms - pavyzdžiui, laikui, kurį tėvai skiria jaunikliams – ilgainiui jas pakeis.
Paaiškėjo, kad nesaugioje aplinkoje gyvūnai išaugina daugiau jauniklių, tačiau jie būna smulkesni. Kita vertus, stambesni gyvūnai ir augalai, neturintys rimtų konkurentų ar priešų, gali sau leisti sumažinti palikuonių skaičių ir skirti daugiau energijos jiems užauginti. Todėl atžalos ilgainiui užauga vis didesnės.
Tačiau prie gero gyvenimo įpratusioms rūšims išnykimas gresia dar labiau nei toms, kurios kasdien grumiasi dėl vietos po saule.
Dideli gyvūnai paprastai gyvena gana ramiai, todėl atsiveda mažiau ir didesnių jauniklių.
„Jei kinta gyvenimo sąlygos arba į sistemą ateina naujas plėšrūnas, reikalai gali staiga tapti prastais“ – teigia D. Falsteris.
Neatsitiktinai daugelis nykstančių gyvūnų rūšių retai poruojasi, veda stambius palikuonis ir labai sunkiai atsigauna net ir po nedidelių populiacijos kritimų.
Mokslininkai tikisi, kad jų modelis padės biologams išsiaiškinti, kodėl kai kurios rūšys išnyksta, o taip pat – ir kai kuriuos žmogiškosios prigimties aspektus.
„Žmonėms tampant turtingesniais, o juos supančiai aplinkai – saugesne, pastebime augantį tėvų susirūpinimą atžalų gerove ir vis mažėjantį šeimos gausumą“, – sako doktorantas ir pateikia pavyzdį su šeimos narių skaičiumi išsivysčiusiose ir besivystančiose valstybėse.
„Šio modelio prognozės tiksliai sutampa su tuo, ką matome lygindami įvairias šalis tikrovėje“, - tvirtina jis.
