Kokie veiksniai lemia vartotojų pasirinkimą perkant produktus? Kodėl reikia investuoti į energijos gamybą Sacharoje? Kokius pastatus projektuoti, kad jie tenkintų neįgaliųjų žmonių poreikius? Tai tik keli klausimai, kuriuos sprendžia mokslininkai, vykdydami Europos mokslo tarybos (EMT) finansuojamus socialinių ir humanitarinių mokslų sričių projektus, pranešė Lietuvos mokslo taryba (LMT).
Apie tai, kokios naudos galima tikėtis iš investicijų į socialinius ir humanitarinius mokslus Europoje, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai konferencijoje Vilniuje rugsėjo 23–24 dienomis EMT diskutuos su universitetais bei mokslinių tyrimų institutais, sakoma LMT pranešime.
Konferencijoje dalyvauja Europos mokslo tarybos prezidentė prof. Helga Nowotny ir kiti EMT nariai. Išanalizavus diskusijos rezultatus, jie bus apibendrinti konferencijos deklaracijoje, kuri vėliau bus perduota Europos Komisijai ir ES Ministrų Tarybai.
„Socialinių ir humanitarinių mokslų įvaizdis, palyginti su gamtos ir technikos mokslais, viešose diskusijose dažnai nėra aiškiai suvokiamas. Tačiau tokios šių mokslų šakos kaip archeologija, sociologija, literatūra, lingvistika, demografija ar ekonomika teikia žinias, padedančias suprasti praeitį, tvirtinti tapatybę šiandien ir formuoti ateities orientyrus. Jos yra labai svarbios, jei norime būti pasirengę spręsti Europos iššūkius nenusakomoje ateityje“, – teigia EMT prezidentė Helga Nowotny.
„Naujojoje ES mokslinių tyrimų programoje „Horizontas 2020“ jos sujungtos į sritį „Visuomenės iššūkiai“, ir tai lems didesnį šių mokslų sričių finansavimą. Be to, šiuo metu socialiniams ir humanitariniams mokslams tenkančio 17 proc. EMT biudžeto išliks ir vykdant programą „Horizontas 2020“. EMT Mokslo tarybos įsitikinimu, nauda, kurią Europa gaus iš šių mokslų teikiamų įžvalgų, empirinių duomenų ir socialinių inovacijų, yra neabejotina“.
Pasak LMT atstovų, ši konferencija yra svarbus įvykis, siekiantis pakeisti padėtį ES debatuose apie socialinius ir humanitarinius mokslus. Joje numatoma apie 400 dalyvių iš visos Europos.
Konferencijoje vykstančios diskusijos skatina pripažinti socialinių ir humanitarinių mokslų įtaką, sprendžiant sudėtingiausius šiandienos globalius iššūkius. Pripažinimas itin svarbus ES lygiu dedamoms pastangoms sugretinti socialinius ir humanitarinius bei gamtos ir technikos mokslus. Dalyviai aptars šių mokslo sričių vaidmenį ir tai, kaip jos gali būti padėti spręsti migracijos, neturto, finansų krizių, sveikatos apsaugos, gerbūvio ir kitas visuomenės problemas vykdant naująją ES mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“. Joje socialiniai ir humanitariniai mokslai laikomi pagrindine jungiamąja grandimi, tarp visų socialinių iššūkių.
Konferencijos organizacinis komitetas, kuriam vadovauja EMT prezidentė Helga Nowotny, nuo 2013 m. kovo iki liepos skelbė viešąsias konsultacijas ir aiškinosi, kaip apibrėžti socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmenį programoje „Horizontas 2020“. Klausimų sąrašas buvo skirtas išsiaiškinti, koks vaidmuo yra šiandien ir kokios mokslo bendruomenės ambicijos. Mokslininkai galėjo išreikšti savo nuomonę apie tarpdalykinių socialinių ir humanitarinių mokslų projektų naudą, mokslinių tyrimų darbotvarkių svarbą, kliūtis bei galimą socialinių ir humanitarinių mokslų indėlį į socialinius iššūkius.
Savo nuomonę šiose konsultacijose išreiškė daugiau nei 300 mokslininkų, akademikų ir mokslo politikų. Jų nuomonė rekomendacijų pavidalu bus paskelbta metų pabaigoje, bet jau ir dabar ja remtasi rengiant Vilniaus deklaraciją, sakoma LMT pranešime.
