Didžiosios kinų sienos ilgaamžiškumo ir tvirtybės priežastis slypi lipniuose ryžiuose, kurie buvo naudojami gaminant kalkių skiedinį.
Statybininkai, maždaug prieš 600 metų statę Mingų dinastijos sienos dalį, maišė lipnių ryžių miltus ir gesintas kalkes, įprastinę skiedinio sudedamąją medžiagą, teigė mokslininkas Zhangas Bingjianas.
Lipnus ryšių skiedinys plytas sulipdė taip tvirtai, kad daugelyje vietų vis dar neželia jokie augalai. Vis dėlto, sienos statybai priešinosi pietų Kinijos gyventojai, nes Mingų imperatoriai reikalavo, kad šalies pietuose užauginamo ryžių derliaus užtektų ne tik darbininkams maitinti, bet ir skiediniui gaminti, rašo telegraph.co.uk.
„Senovinis skiedinys – ypatingas organinių ir neorganinių medžiagų mišinys. Organinė sudedamoji dalis – amilopektinas, gaunamas iš lipnios ryžių košės, kuri buvo dedama į skiedinį “, – teigė chemijos profesorius Zhangas Bingjianas ir Zhejiango universiteto rytų Kinijoje.
„Amilopektinas sukuria mikrostruktūrą, suteikiančią Didžiajai kinų sienai patvarumo ir didesnės mechaninės tvirtybės“, – leidinyje „ Journal of the American Chemical Society“ rašė chemikas.
Mokslininko teigimu, lipnių ryžių, pagrindinio maisto produkto Rytų Azijoje, naudojimas buvo vienas iš didžiausių tų laikų technologinių išradimų, padėjusių Mingams statyti kapų rūsius, pagodas ir sienas, atlaikančias žemės drebėjimus ir kitas katastrofas.
