Mirtis visada šalia jų, o tam, kad išliktų, būtinas komandinis darbas. Galbūt todėl liūtai – vienintelės iš tiesų bendruomeniškos katės, gyvenančios būriais ir sudarančios sąjungas. Vis dėlto jų skaičius sparčiai mažėja.
Patikimas liūtų prieglobstis liko tik Afrika, bet ir čia liūtai išnykę maždaug 80 proc. žemyno arealo. Nors laisvėje gyvenančias didžiąsias kates suskaičiuoti sunku, manoma, kad šių žvėrių liko ne daugiau nei 35 tūkst.
„Per kelis pastaruosius dešimtmečius liūtų gerokai sumažėjo. Tai lėmė įvairios priežastys: be kita ko, nyksta ir yra suskaidomos buveinės, gyvūnai, kuriais minta liūtai, neteisėtai medžiojami mėsai, liūtai įkliūva į kitiems gyvūnams brakonierių paspęstas žabangas, šių plėšrūnų medžiojamus gyvūnus išstumia naminiai gyvuliai, žvėris ištinka ligos, jie žudomi ietimis ar nuodijami keršijant už prarastus gyvulius ir užpultus žmones, praktikuojamas ritualinis liūtų žudymas, be to, žmonės, daugiausia turtingi amerikiečiai, liūtus medžioja dėl trofėjų“, – rašoma „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio mėnesio numeryje, kuriame ypač daug dėmesio skiriama liūtų gyvenimui.
Serengečio nacionaliniame parke gyvenančius liūtus tyrinėjusi mokslininkų komanda kaip didžiausią liūtų priešą visgi įvardija pačius liūtus. „Dažniausiai liūtai žūva užmušti kitų liūtų, – įsitikinęs tyrėjas Craigas Packeris. – Aplinkoje be trikdžių pagrindinė žūties priežastis – kiti liūtai.“
Viršiausių Afrikos plėšrūnų, kaip ir jų grobio, gyvenimas paprastai trumpas ir dažniau nutrūksta staiga, o ne pamažu senkant jėgoms. Sėkmės lydimas ir ištvermingas suaugęs patinas gamtoje gali sulaukti senyvo amžiaus – 12 metų. Suaugėlės patelės gali išgyventi ilgiau – iki 19 metų. Dėl didelio jauniklių mirtingumo – pusė jų nesulaukia nė dvejų metų.
Liūtų žūties atvejus C. Packeris suskirstė į kategorijas: bent ketvirtadalį jauniklių išžudo būrį perėmę patinai; pasitaikius progai, kaimyninių būrių jauniklius kartais nugalabija ir patelės, kurios dėl ribotų išteklių gali užmušti ir į jų valdas neapdairiai užklydusią kitą suaugusią patelę; taip pat elgiasi ir patinai, kurie užmuša jų patelių siekiantį pašalietį.
Sudarius sąjungą – ypač trijų ar daugiau narių – liūtams patinams lengviau užvaldyti būrius, išlaikyti valdžią ir taip užtikrinti, kad daugiau jų palikuonių išgyventų. Mat paveržę būrį jauni patinai išžudo varžovų palikuonis, kad patelės kuo greičiau vėl būtų pasirengusios poruotis.
„Ant liūtų kūnų matyti daug dantų padarytų žaizdų – tai konkurencinės kovos dėl maisto, teritorijos, sėkmingo dauginimosi ar tiesiog išlikimo žymės. Jei pasiseka, žaizdos užgyja. Pritrūkus sėkmės, pralaimėjusysis žūva nuožmioje kovoje arba nušlubčioja šalin kraujuodamas, galbūt suluošintas, gal pasmerktas lėtai gaišti nuo infekcijos ar iš bado“, – aiškina C. Packeris.
LRT,lt, „National Geographic Lietuva“
