Viduramžiais sumaištį kėlęs kryžiaus ženklas danguje – kronikose minima kryžiaus formos kometa – pasirodo, nėra prasimanymas. Tokią kometą užfiksavo kosminis teleskopas „Hubble“.
2010 m. sausio 6 d. JAV astronomų, ieškančių Žemės kaimynystėje skriejančių asteroidų, grupė LINERAR (Lincoln Near-Earth Asteroid Research) 1 metro skersmens židinio teleskopu užfiksavo į kometą panašų objektą, kuriam buvo suteiktas indeksas P/2010 A2. Šis dangaus kūnas turėjo kometai būdingą uodegą, tačiau astronomams pasirodė keistas.
Juos nustebino kometoms neįprasta P/2010 A2 orbita. Skaičiavimai atskleidė, kad jos perihelis – mažiausiai nuo Saulės nutolęs orbitos taškas – yra 2 astronominiai vienetai (AV, atstumas nuo Saulės iki Žemės). Afelis – tolimiausias orbitos taškas – yra už 2,6 AV.
P/2010 A2 orbita.
Tai reiškia, kad objektas visą laiką skrieja vidinėje vadinamosios užšalimo srities dalyje. Tai sąlyginė riba už 2,7 astronominių vienetų nuo Saulės, už kurios yra įmanoma vandens ledo kondensacija. Tad mokslininkams dar reiškės išsiaiškinti, kaip galėjo susiformuoti ilgą laiką vidinėje šios srities dalyje skriejanti P/2010 A2 kometa.
P/2010 A2 objektą sausio 25 ir 29 dienomis stebėjo ir „Hubble“ kosminis teleskopas. Jis padarė didelės raiškos kometos branduolio nuotraukas. Jos mokslininkams pateikė dar vieną staigmeną.
Paaiškėjo, kad prie 140 metrų skersmens kometos branduolio yra keistos formos struktūra, o kometos uodegoje nematyti jokių išmetamų dujų požymių. Kometų su kryžiaus arba kalavijo pavidalo branduoliu astronomams dar niekad nepasitaikė aptikti, nors Viduramžių kronikose reguliariai pasirodydavo pranešimų apie danguje pastebėtas kryžiaus formos kometas.
Mokslininkai iškėlė prielaidą, kad tokios neįprastos išvaizdos kometa „Hubble“ teleskopo buvo užfiksuota visiškai atsitiktinai: esą teleskopas tuo pat metu užregistravo jo regėjimo lauke įvykusį dviejų asteroidų susidūrimą. Būtent dėl to esą trumpam buvo susidaręs „Hubble“ užfiksuotas keistas objektas.
