Didėjanti biodegalų gamyba mažina priklausomybę nuo naftos, bet kelia naujas aplinkosaugos problemas, teigia mokslininkai.
Carnegie Mellono universiteto Pitsburge (JAV) mokslininkai vadinamųjų „mirties zonų“ jūroje, kuriose augalija ir gyvūnija kenčia nuo deguonies bado, didėjimą susiejo su biodegalų gamyba, praneša „ScienceNOW”. Šis tyrimas bus paskelbtas žurnale „Environmental Science and Technology“.
„Mirties zonos“ formuojasi dėl į vandenyną patenkančių trąšų, kurios skatina fitoplanktono dauginimąsi. Jam irstant tam tikros bakterijos pasisavina iš vandens deguonį, todėl jūroje susiformuoja „deguonies bado“ zonos. Vidutinis tokių zonų plotas Meksikos įlankoje jau siekia 15 tūkstančių kilometrų.
Mokslininkai nustatė, kad tokių zonų ploto didėjimas tiesiogiai susijęs su biodegalų gamyba. Pagrindinis šio ekologinio kuro gamybos šaltinis JAV – kukurūzai, kuriems auginti naudojamos trąšos. Didėjant jų plotams daugiau vartojama ir trąšų, ir vis didesnis jų kiekis upėmis patenka į Meksikos įlanką.
Skaičiavimai atskleidė, kad iš esmės situacijos nepakeistų ir perėjimas prie ne tokių reiklių trąšoms augalų, iš kurių galima gaminti biodegalus – didėjant ekologiško kuro gamybai, didėtų ir vandenyno tarša.
