Alberto Einšteino Medicinos koledžo (Niujorkas, JAV) mokslininkai atrado juodojo grybo rūšį, galinčią mitybai naudoti branduolinę radiaciją. Šie grybai rasti ant vis dar stipriai radioaktyvių Černobylio branduolinio reaktoriaus liekanų. Juos, augančius tiesiog ant sienų, tyrimams surinko specialus robotas. Tai - netikėtas atradimas, kuris ateityje jis gali turėti nemaža praktinės reikšmės.
Naujai aptiktuose grybuose buvo rasta daug melanino - pigmento, kuris žmonių odai suteikia spalvą bei apsaugo ją nuo ultravioletinių spindulių. Melaninas taip pat randamas daugumoje grybų rūšių, tačiau mažesniais kiekiais.
Pasak Alberto Einšteino Medicinos koledžo imunologo Arturo Casadevallo, grybų karalystę sudaro daugiau rūšių nei bet kurią kitą augalų arba gyvūnų karalystę. Branduolinės ir kitos didelės energijos reakcijos sukuria jonizuojančią spinduliuotę - pavojingus spindulius, galinčius pažeisti genus ir sukelti mutacijas bei vėžį. Tame pačiame koledže dirbanti branduolinės medicinos specialistė Jekaterija Dadachova teigia, kad lygiai taip pat, kaip pigmentas chlorofilas konvertuoja saulės šviesą į cheminę energiją, leidžiančią augalams augti ir gyventi, taip ir melaninas gali padėti grybams pasinaudoti jonizuojančia spinduliuote.
Taip pat pastebima, jog grybuose rastas melaninas chemiškai nesiskiria nuo to, kuris randamas žmogaus odoje. A. Casadevallas mano, jog melaninas kažkada ateityje gali tiekti energiją odos ląstelėms, ir taip papildyti žmogaus organizmo energijos rezervus. Mokslininko manymu, tai kol kas spekuliatyvinė idėja, tačiau jos galimybės atmesti negalima.
Grybų gebėjimas maitintis jonizuojančia spinduliuote gali duoti naudos žmonijai. „Kadangi jonizuojanti spinduliuotė paplitusi kosminėje erdvėje, astronautai ateityje galbūt naudos šiuos grybus kaip atsinaujinantį maisto šaltinį ilgalaikių misijų metu arba kolonizuojant kitas planetas“, teigia Jekaterina Dadachova.
Mokslininkai pabrėžia, jog naujasis atradimas nereiškia, kad grybai gali „valgyti“ radioaktyvias medžiagas arba jas kažkokiais būdais nukenksminti. Grybai paprasčiausiai suvartoja radioaktyvių medžiagų atiduodamą energiją.
Pavyzdžiui, mokslininkai dvi grybų rūšis - vieną kuri natūraliai turėjo melanino (lot. Wangiella dermatitidis) ir kitą, kurią mokslininkai dirbtinai paskatino gaminti pigmentą (lot. Crytococcus neoformans) - apšvitino 500 kartų didesnėmis nei įprasta radiacijos dozėmis. Tokia spinduliuotė būdinga aukštesniems atmosferos sluoksniams, kuriuose atmosferos apsauga nuo kosminių spindulių yra gerokai mažesnė. Abi rūšys augo gerokai greičiau.
„Paprastai mes galvojame apie radiaciją kaip apie kažką blogo ar žalingo. Šiuo atveju turime situaciją, kai grybams tai yra netgi pageidautina, o tai ir yra netikėta“, teigia A. Casadevallas
.
Mokslininkai eksperimentavo su trijomis grybų atmainomis. Visais atvejais jonizuojanti spinduliuote ženkliai paspartindavo melanino turinčio grybo augimą.
