Moderni baimė, kad visi mūsų elektroniai žaisliukai tiesiog išgręžia mūsų dėmesį bent jau laikinai, tapo tokia aštri, kad viena žymi mokslininkė pradėjo ją lyginti su klimato kaita.
Vis dėlto, ekspertams dar teks įrodyti, kas iš tiesų žudo mūsų nervų ląsteles. Mokslininkai, pasinėrę į dėmesio atitraukimo tyrimus, sako, jog kol kas nėra konkrečių įrodymų, kad mobilieji telefonai, elektroninis paštas ir socialinė žiniasklaida kaip nors paveikė mūsų intelektą.
„Tiesioginės sisteminės studijos yra arba neįmanomos, arba aš apie jas nieko nežinau“, – sako neurologas Gary‘is Smallas, kuris kaip knygos „iSmegenys: išgyventi modernaus proto technologinį pakilimą“ yra gerai susipažinęs su šia sritimi.
Vis dėlto kyla neramumų banga, kurią sukėlė neseniai išleistos knygos tokiais pavadinimais kaip „Išsiblaškęs: dėmesio erozija ir ateinantys tamsūs amžiai“ arba „Šešėliai: kaip internetas veikia mūsų smegenis“. Yra požymių, jog kai kurios spėlionės yra teisingos: netiesioginiai įrodymai rodo, kad didėjantis šviečiančių ir mirksinčių ekranų kiekis aplink formuoja mūsų visam laikui prisitaikančias smegenis.
Atlikdama vieną tyrimą dar 2005-aisiais, Kalifornijos universiteto mokslininkė Gloria Mark nustatė, kad žmonės, dirbantys su informacija, užduotis keičia kas tris minutes. Kiek naujesnėje studijoje, G. Mark pastebėjo, jog žmonės, dirbantys su kompiuteriu, nuolat perjunginėja langus – daugiausia, kad pasitikrintų elektroninį paštą ar panaršytų internete. Tai vidutiniškai daroma 37 minutes per valandą.
Toks užduočių keitimas, taip pat dar vadinamas anglišku terminu „multitasking“, tyrimų duomenimis, didina stresą, kuris gali paveikti trumpalaikę atmintį ir padidinti atminties klaidų skaičių. Mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie nuolat atlieka kelias užduotis vienu metu yra lengviau išblaškomi. Vis dėlto mokslininkai dar turi įrodyti, ar šie žmonės imasi kelių užduočių vienu metu, nes yra natūraliai lengviau besiblaškantys.
Turint omenyje, kad didelį stresą ir potencialias rizikas žongliruojant keliomis užduotimis vienu metu, kodėl tiek daug žmonių taip elgiasi? Atsakymas yra susijęs su galingu smegenų cheminiu junginiu, vadinamu dopaminu, kuris išsiskiria, kai žmogus įsitraukia į kažką naują ar svarbų. Mūsų smegenys išvystė meilę dopaminui dar tuomet, kai mūsų protėviai gyveno džiunglėse.
Prieš porą dešimtmečių Oksfordo neurologė Susan Greenfield britų reporteriams teigė, kad dopamino atradimas lygiai toks pat svarbus kaip ir klimato kaita, ir dalijosi savo baime, kad mūsų naujas hiper-įsitraukimas nepadeda smegenims gauti nuolatinio pasitenkinimo ir žaloja empatiją.
Neurologas Adamas Gazzaley‘us iš Kalifornijos universiteto sutinka, kad esame epinės transformacijos pusiaukelėje. Vis dėlto sunku, ir nežinia, ar įmanoma, sako jis, nustatyti, ar toks nuolatinis smegenų erzinimas sukelia labiau neigiamus padarinius. Kai kurie smegenų tyrimai tvirtina, kad žmonės, kurie nuolat naudojasi internetu, turi daugiau įgūdžių surinkti informacijos, o kai kurie kompiuteriniai žaidimai padeda žaidėjams pagerinti vizualinius įgūdžius.
Anot A. Gazzaley‘aus, ypač trikdo tai, kad pagrindinės smegenų funkcijos, tokios kaip trumpalaikė atmintis, apdorojimo greitis ir sugebėjimas atlikti kelias užduotis vienu metu, prastėja mums senstant. Ar tam įtakos turi tik amžius? Galbūt vyresni žmonės jaustųsi dar prasčiau, jei kasdien nepraktikuotų šių savo gebėjimų? Šie klausimai lieka neatsakyti.
G. Mark praėjusį pavasarį bendradarbiaudama su JAV kariuomenės mokslininkais, taip pat atliko studiją, kurioje buvo įtrauktas ir elektroninio pašto tyrimas. Jie paminėjo, kad 13 biuro darbuotojų, kuriems nebuvo leidžiama naudotis elektroniniu paštu penkias dienas, po šio laikotarpio darydavo mažiau užduočių vienu metu, buvo mažiau stresuoti ir geriau susikoncentruodavo.
Psichologė ir rašytoja Sherry Turkle pastebėjo, kad „mes nekuriame elektroninių laiškų, jie kuria mus“ ir teigia, jog mūsų smegenų labui turi būti sukurta naujų apribojimų.
