Pirmą kartą šiuolaikinėje istorijoje archeologai aptiko didžiausias inkų civilizacijos relikvijas – tris šventuosius protėvių akmenis.
Kaip praneša Londono savaitraštis „The Observer“, britų mokslininkų rasti akmenys, kaip teigia padavimas, palaikydavo ryšį tarp realaus ir anapusinio pasaulio.
Inkų šventieji akmenys minimi XVI amžiuje rašytose Amerikos užkariautojų ispanų kronikose. Jie buvo kūgio formos ir vertinti labiau už auksą ir kitas brangenybes.
Inkai naudodavo akmenis tik itin iškilmingais atvejais, kadangi esą per juos buvo palaikomas žmonių ryšys su aukščiausiąja dievybe. Bet iki šiol dar nebuvo pavykę aptikti šių šventų daiktų.
Britų mokslininkai juos rado Peru Anduose. Kasinėjimai vyko Ingapirka Vaminano vietovėje, kur kadaise buvo ceremonijų aikštelė. Akmenys buvo užkasti 2,5 metro gylyje po aukuru.
„Tai tikra mokslo ir kultūros sensacija“, – pareiškė vienas iš ekspedicijos dalyvių, profesorius Colinas McEwanas.
Jis pranešė, kad šventieji akmenys yra iš ypatingu būdu apdoroto baltojo ir raudonojo andezito – vulkaninės kalnų uolienos, primenančios granitą.
Inkų imperija Pietų Amerikoje gyvavo nuo XI iki XVI amžiaus.
