• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ieškant naujų priemonių kanalizacijos vandenų valymui, paaiškėjo, jog tam tinka apelsino žievelės.

REKLAMA
REKLAMA

Viena iš kanalizacinių vandenų užterštumo problemų – dideli kiekiai cheminių dažų, paplitusių įvairioje buitinėje chemijoje su kuria ir patenka į kanalizaciją.

REKLAMA

Jie ne tik užteršia nuotekas, tačiau ir blokuoja saulės šviesą, taip slopindami vandens augalų fotosintezę – tokiu būdu lėtinamas natūralus vandens valymo procesas.

Dabartinė chemijos pramonė siūlo įvairių, tačiau pakankamai brangių sprendimų, galinčių surinkti ir pašalinti dažų pėdsakus iš vandens.

REKLAMA
REKLAMA

Vieno iš Alžyro universitetų mokslininkai įrodė, jog su šia užduotimi ne ką prasčiau gali susitvarkyti pati paprasčiausia apelsino žievelė.

Tyrinėtojai atliko atlikdami eksperimentus stebėjo, kaip apelsino žievelė iš vandens šalina cheminių dažų pėdsakus. Galutiniai rezultatai priklausė tiek nuo medžiagų sudėties, tiek ir nuo kitų faktorių, iš kurių vienas svarbiausių buvo pradinė medžiagos koncentracija. Statistiškai 1 gramas apelsino žievelės pajėgdavo sugerti nuo 40 iki 70 mg cheminių dažų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visa tai vyksta esant normalioms aplinkos sąlygoms (aplinkos temperatūra bandymų metu siekė 25 laipsnius Celsijaus). Tuo tarpu kai kurios pramoninės sistemos reikalauja žymiai aukštesnių temperatūrų.

Darbo autoriai teigia, jog dažai vandenyje pastebimi plika akimi jau tuomet, kai jų koncentracija – vienas su milijonu, tačiau šią problemą efektyviai išsprendžia apelsinų žievelės, kurių didžiuliai kiekiai gaunami apelsinų sulčių gavybos metu. Tad dėl metodo pigumo diskusijų kilti neturėtų.

REKLAMA

Be to, mokslininkai įsitikinę, jog apelsino žievelė pajėgi iš pilkųjų vandenų pašalinti ir kitas nuodingas medžiagas, tačiau tam įrodyti dar reikia daugiau tyrimų. Mokslininkai planuoja atlikti biocheminę apelsino žievelės analizę ir nustatyti medžiagas, reaguojančias su cheminiais dažais.

Toks ekologiškas tyrimas galėtų paskatinti ir kitų valstybių mokslininkus tyrinėti jų regionuose augančių augalų pritaikymą valymo procesuose. Pavyzdžiui, Lietuvoje įvairūs gamtos mylėtojai įsitikinę, jog pilkuosius vandenis puikiai išvalo aplink tvenkinius pasodintos nendrės bei kai kurie žilvičiai. Tai įrodžius moksliškai būtų galima keisti įstatymus, reikalaujančius brangių ir sudėtingų valymo įrenginių diegimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų