Senų dokumentų tyrimas dar kartą įrodė, jog istoriją reikia vertinti labai atsargiai, nes joje dar labai daug nežinomų faktų. Naujų įrodymų apie astronomijos mokslo ištakas aptiko Oksfordo universiteto (D. Britanija) istorikas Allanas Chapmanas.
Nors daugelis enciklopedijų pabrėžia, kad garsus italų astronomas Galilėjas Galilėjus neišrado teleskopo, o tik jį labai patobulino ir pirmasis pradėjo jį naudoti dangaus kūnų stebėjimui, pasirodo, ir tai nėra visiška tiesa. Žinoma, niekas nesiginčys dėl to, jog Galilėjus paklojo tikrus astronomijos mokslo pamatus ir jo palikimas tikrai stulbinantis, tačiau mintis teleskopu stebėti dangaus kūnus ne jam pirmajam atėjo į galvą.
Tikriausiai pirmąjį Mėnulio žemėlapį nubraižė Thomas Harriotas, stebėjęs jį savo teleskopu.
A. Chapmano aptiktas dokumentas liudija, kad šios srities pionieriumi reiktų laikyti Thomą Harriotą – Anglijos astronomą, matematiką, etnografą ir vertėją.
Būtent jis pirmasis panaudojo teleskopą Mėnuliui stebėti – dar prieš du mėnesius iki Galilėjo stebėjimų pradžios. 1609 metais liepos 26 dieną Harriotas pirmą kartą nukreipė teleskopą į Mėnulį – tiesa, tuomet teleskopas buvo vadinamas „žiūrėjimo vamzdžiu“ arba „olandų vamzdžiu“. Skirtingai nei Galilėjus, Harriotas turėjo pakankamai pinigų teleskopui įsigyti, tad jam nereikėjo gaišti laiko jo gamybai. Pirmųjų stebėjimų rezultatai netrukus buvo užfiksuoti popieriuje – Harriotas ranka nubraižė į akis kritusias Mėnulio peizažo detales.
T. Harrioto sudarytas pilnas Mėnulio žemėlapis, kuriame gana tiksliai pavaizduoti krateriai ir jūros.
Nuo 1610 iki 1613 metų jis sudarė keletą Mėnulio žemėlapių, kuriuose pastebimas dėsningas smulkių detalių gausėjimas. Paskutiniai astronomo žemėlapiai pagal tikslumą nebuvo pralenkti dar kelis dešimtmečius.
Nepaisant to apie Harriotą plačioji visuomenė mažai ką žino. Pagrindinė priežastis ta, jog jis, skirtingai nei Galilėjus, nepublikavo savo stebėjimų rezultatų. Galbūt iš savotiško kuklumo, o galbūt dėl bažnyčios baimės, nes ji sugebėjo išgarsėjusį Galilėjų ne tik nutempti į inkvizicijos teismą, bet ir priversti atsisakyti savo teorijų.
Thomo Harrioto portretas (1602 m.)
Tačiau dabar, praėjus 4 amžiams ir 2009-uosius paskelbus Tarptautiniais astronomijos metais, pats laikas prisiminti tikrąsias astronomijos mokslo ištakas ir paminėti ne tik garsius šio mokslo puoselėtojus, bet ir ne ką mažiau nuveikusius senovės astronomus, tokius kaip Thomas Harriotas.
