„Rudenį žmonėms sakau pirmiausia nepradėti galvoti, kad jie turi susirgti. Tai yra pagrindinis dalykas, ir reikia pradėti nuo galvos – ne be reikalo yra pasakymas, kad žuvis pradeda gesti nuo galvos“, - sakė D. Kunčienė.
Kai prasideda sloga...
Jeigu jaučiame, kad prasideda negerumas, vakare žolininkė pataria pamirkyti kojas karštame vandenyje , į jį pridėjus druskos, keletą jodo lašų. Taip pat reikėtų pakvėpuoti garais:
„Reikėtų išsivirti kad ir bulves su lupynėmis ir tuos garus pakvėpuoti. Dar galima į vandenį įdėti eukalipto lapelių ar jeronimo. Jeronimas apskritai yra žolelė, kuri padeda kvėpuoti, tai yra kvėpavimo gėlė, ji turėtų būti prie lovos“, - kalbėjo žolininkė.
Slogą išvyti, pastebi D. Kunčienė, labai padeda Su Jok – tam tikrų taškų lietimas. Pradėjusiems šniurpščioti vaikams ji rekomenduoja per vidurį nykščio užklijuoti pipirą ir jį kelis kartus per dieną patrinti. Tai suaktyvina kraujotaką nosies srityje, ir sloga greičiau praeina.
Kai prasideda sloga, žolininkė pataria nevalgyti produktų, kurie mus gleivina, o tokie yra pieno produktai.
Krienas – toks pat veiksmingas kaip česnakas
Ligas mums greičiau padėtų įveikti ir krieno įvedimas į mūsų racioną. Šis augalas, pastebi žolininkė, yra ypač naudingas ir be reikalo mūsų tiek nedaug vartojamas.
„Krienas – tai lietuviškas imbieras, jis puikiai valo organizmą nuo gleivių, suaktyvina kasos darbą, mažina cukraus kiekį kraujyje. Jeigu žmogus turi jautrų skrandį ir negali valgyti šviežio krieno, rekomenduočiau pasidžiovinti krieno šaknį. Tad susidrožkite ją su skutikliu ir susidžiovinkite – galite net ant radiatoriaus. Džiovinant į orą pateks fitocidai, kurie irgi dezinfekuos orą ir neleis tai bakterijai plisti. Tada susimalkite kavamale ir turėti miltelių. Tada krieno miltelius galima su avokadu sumaišyti, tepti ant duonytės, galima sumaišyti su sviestuku ar net obuoliene ir valgyti“,- kalbėjo D. Kunčienė.
Krienas, pastebi žolininkė, neduos nemalonaus kvapo iš burnos, kokį duoda česnakas, o gydomosiomis savybėmis nė kiek jam nenusileis.
„Krienas yra ypač naudingas – jo galima sučiulpti, jeigu skauda gerklę, jeigu nori prasidėti angina, valgant krieną iš ryto gražiau atrodo liežuvis“, - sakė D. Kunčienė.
Rauginti produktai ir arbatėlės
Žolininkė pastebi, kad rudenį reikėtų pradėti valgyti daugiau raugintų produktų, nes jie mus šildo:
„ Tai ir raugintas kopūstas, morka, moliūgas, tą pačią krieno šaknį galima pasiraugti, buroką – šitokia mityba tikrai neleis taip greitai susirgti, o ir virškinimas bus geras. Jeigu bus geras virškinimas, tai bus geras ir imunitetas, o jeigu jis stiprus, nereikės kalbėti apie organizmo stiprinimą“, - dalinosi žiniomis D. Kunčienė.
Jeigu pajaučiate, kad nori imti kosulys, reikėtų pasigaminti mėgstamą arbatėlę – tai gali būti ir šalpusnių, ir viržių. Žolelėmis, sako sveikuolė, galima barstyti maistą – džiovintomis dilgėlėmis, garšva, peletrūnu, baziliku, rozmarinu. Šis, pastebi D. Kunčienė, apskritai yra puiki priešuždegiminė prieskoninė žolelė – tokių reikėtų pasiauginti ant palangės ir turėti.
„Mano pačios vyrui norėjo kilti temperatūra, tai aš prilaužiau aviečių, įdėjau liepų žiedelių, paruošiau arbatą su medučiu, ir viskas puikiai praėjo“, - kalbėjo žolininkė.
Pirtis – bent kartą per savaitę
Pirtis, kai orai atvėsta, D. Kunčienės teigimu yra šventas reikalas.
„Būtinai reikėtų kartą per savaitę eiti į pirtį, o jeigu blogai jautiesi – tai ir du kartus. Ten išprakaituokite gerai ir labai gerai išsimasažuokite su aliejais, pasiimkite pušies, eglės, kadugio, spygliuočių vančiukių, su jomis švelniai pažaiskite, pakvėpuokite. Čia galime įsivesti eukalipto arba kėnio, kuris labai puikiai dezinfekuoja, aliejus. Išsitrinkite su druska, įlašindami eukalipto ar kėnio eterinio aliejaus, ir labai gerai išsimasažuokite pėdas. Čia yra labai labai gerai“, - sakė sveikuolė.
Suomiai, pastebi žolininkė, net posakį turi, kad žmogus suserga dėl to, kad nebuvo pirtyje. Jie taip pat sako, kad į pirtį gali eiti visi, kas paeina savo kojomis – tad tik kūdikiams ir nebepaeinantiems seneliams pirtis netinka.
Pirtyje sveikuolė pataria darytis savimasažą ir taip išjudinti savo organų taškus.
Geriausias vaistas – glostymas
„Ne kiek aliejus ar tepaliukai, o kūno glostymas yra vienas iš greito pasveikimo būdų. Jeigu tėvai tą suvoktų, jie tą mažiuką glostytų ir glostytų. Juk kai žmogus negerai jaučiasi, jis automatiškai uždeda rankas ant tos vietos ir glosto. Lietimas – tai yra šiluma, energetiškai tai yra gyvybė. Tu siunti į tą vietą pastiprinimą, ira tai yra savigyda. Rankos tam ir duotos mums, kad sau padėtume – ne tik paimtume šaukštą į rankas, bet ir pasimasažuotume, ir paglostytume, ir veiktume“, - tikina pašnekovė.
Aišku, vėsesniam orui reikia ruoštis ir su apranga. Sveikuolė pataria rengtis vilnonius rūbus, o ne šaltį praleidžiančius sintetinius drabužius. D. Kunčienė ragina ant galvos nešioti juostą ar šaliką ir taip apsaugoti ausis. Taip pat labai svarbu judėti gryname ore, nes kuo mažiau judame, tuo labiau sergame, o kuo daugiau judame, tuo geriau kvėpuojame, ir taip save ventiliuojame – todėl sveikuolė pataria išeiti pasivaikščioti dažniau.
„Linkiu švarių, gražių, pozityvų minčių, neįsileisti negatyvo, o jeigu trupučiuką yra negerai, mes, sveikuoliai turime tokį posakį – ar gerai, ar blogai, mums vis tiek yra gerai. Kai šimtą kartų pasakai šitą sakinį – žinokit paskui tikrai pasidaro gerai“, - užbaigia pokalbį D. Kunčienė.
