„Jeigu žiemos pabaiga ir pavasario pusė buvo anomaliai drėgni, tai pavasario pabaigoje, atrodo, įsibėgėja sausringos sąlygos.
Remiantis vidutinės trukmės prognozėmis, kurių maksimali trukmė siekia 2 savaites nuo prognozės sudarymo momento, galima teigti, kad pirmas birželio dešimtadienis bus Lietuvoje 0.5 – 1.5 °C šiltesnis už daugiametį, tačiau sausesnis ir aktyvesnės cikloninės veiklos Baltijos regione bei pietinėje Skandinavijoje galėtume sulaukti tik birželio 5–9 dienomis, tačiau tai, matyt, nekompensuos drėgmės stygiaus dirvožemyje.
Išplėstinės trukmės prognozės (iki 42 parų į priekį) rodo, kad beveik visas birželio mėnuo visame mūsų regione (rytinė Baltijos jūros regiono dalis) vidutinė oro temperatūra bus 1 – 3 °C šiltesnė už daugiametę, o kritulių kiekis (priklausomai nuo rajono) mažesnis arba artimas normai.
Taigi, jeigu prognozių nepakeis ir jos tvirtinsis, birželį galima sulaukti sausros pradžios. Šiai išvadai antrina ir slėgio jūros lygyje prognozė, kuri rodo, kad jis mūsų regione vidutiniškai per mėnesį bus didesnis už normą“, – naujienų portalui tv3.lt sakė G. Stankūnavičius.
Klimatologas primena, kad orų prognozės skirstomos į trumpalaikes, vidutinės trukmės, ištęstos trukmės ir ilgalaikes. Kuo ilgesnė prognozės trukmė, tuo informacija apie orą bus bendresnė: apie vidutinę mėnesio, dešimtadienio ar kitokio laikotarpio vidutinį kritulių kiekį ir jo prognozuojamą nuokrypį nuo normos.
Tikimybė, kad bus karščio banga
Pasak klimatologo, ilgalaikės prognozės (jau kelinti metai iš eilės) rodo šiltesnę, nei įprastai vasarą su didesne šiltų dienų tikimybe pirmoje vasaros pusėje, taip pat ir didesne dienų be kritulių tikimybe tuo laikotarpiu.
„Karščio bangos labiau susiję su tais sezonais, kuriems prognozuojama aukštesnė oro temperatūra, nors būna ir išimčių, kai dalis mėnesio yra anomaliai vėsi, o kita dalis – anomaliai karšta. Sausringos sąlygos taip pat prisideda prie karščių susidarymo: kuo sausesnis paviršius tuo daugiau saulės energijos tenka paviršiui ir apatiniams atmosferos sluoksniams įšildyti, be to, sausas paviršius prisideda ir prie mažesnio debesų kiekio susidarymo bei tokių sąlygų inercijos. Tai irgi skatina didesnį paviršiaus įšilimą“, – tikina G. Stankūnavičius.
Tačiau spręsti, ar vasara bus labai karšta, ne taip paprasta, nors karščio bangų per pastarąjį dešimtmetį pasitaiko beveik kasmet.
„Vidutinė mėnesio (ar vidutinė paros per mėnesį) oro temperatūra nieko nepasako apie ekstremalius karščius, kurie paprastai Lietuvoje susidaro dėl labai stiprios šilto oro advekcijos iš žemesnių platumų (Viduržemio jūros regiono, pietinės Rusijos ir Kaukazo ar Kaspijos regiono). Be to, toks labai šiltas oras išlaiko didelius drėgmės kiekius (ypač nuo Viduržemio jūros) ir pavienės audros (liūtys) gali tam tikrose vietovėse per pusdienį „išpilti“ visą mėnesio normą ar daugiau“, – komentuoja VU docentas.
Įspėja atostogausiančius užsienyje
Planuojantys atostogas Europos pietuose turėtų pasirūpinti tinkama apranga, o kai kada net atsisakyti nebūtinų kelionių. Mat šiose vietovėse nerimsta stichijos. Prognozėmis Europoje prieš kurį laiką G. Stankūnavičius pasidalijo feisbuke.
„Visą kitą savaitę aukštesnis, nei įpratai slėgis laikysis visoje Šiaurės Europoje, o žemesnis – Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuose Rytuose. Todėl daugiausia kritulių laukiama pietinėje Europoje ir Balkanuose, ypač Alpių regione, Italijoje (kuri dar nespėjo atsigauti nuo staigių potvynių), šiaurinėje Graikijoje, Albanijoje bei Bosnijos kalnuose. Greičiausiai tai vėl lems staigius potvynius kalnuotose rajonuose.
Priešingai, Šiaurės Europoje (išskyrus Islandiją) ir Baltijos regione vyraus daugiausia sausi ir saulėti orai. Kitos savaitės viduryje maksimali oro temperatūra Baltijos šalyse (taip pat ir Lietuvoje) kils iki +23 – +26 °C, pašiltės ir naktys. Jeigu laikytume, kad meteorologinė vasara prasideda tada, kai vidutinė paros oro temperatūra pastoviai pakyla virš +15 °C, tai kitą savaitės viduryje tokios sąlygos susidarys ir Lietuvoje“, – socialiniuose tinkluose praneša G. Stankūnavičius.
