Nors slidinėjimas, čiuožimas pačiūžomis ir rogutėmis iš bendrojo ugdymo programų niekada nebuvo išbrauktas, Klaipėdos mokyklos nesugeba išnaudoti šios žiemos dovanų ir paįvairinti kūno kultūros pamokas. Tuo metu kitų šalies miestų švietimo įstaigose kūno kultūros užsiėmimai lauke šią žiemą atgijo - mokyklų stadionai tampa čiuožyklomis ir slidinėjimo trasomis.
Apie tai, kaip uostamiesčio moksleiviai "draugauja" su slidėmis, puikiai iliustruoja vieno pedagogo papasakotas pavyzdys. Treneriu dirbantis klaipėdietis į užsiėmimus su 9-10 metų vaikais atkeliavo slidėmis, kurias išsaugojo dar nuo tarybinių laikų. Pamatę jas vaikai apspito mokytoją klausinėdami, ką šis su savimi atsitempė...
Klaipėdos mokyklų vadovai teisinasi, jog mokyklos nepajėgios apsirūpinti žiemos inventoriumi. Kita priežastis - ypač nepastovūs uostamiesčio orai.
Yra ir dar viena problema - Klaipėdoje sudėtinga surasti, kas nuomotų lygumų slides. Pasirodo, šią žiemą tokio tipo slidžių paklausa yra didžiulė, o pasiūla - menka. Tokių slidžių komplektus galima įsigyti už milžinišką kainą sporto prekių parduotuvėse, arba pigiai, tačiau naudotus - turguose.
Aktyvios žiemos pramogos renesansą išgyvena tik ant vadinamojo Simonaitytės kalno, šalia vasaros estrados ir Lapių kaime.
"Vyresnieji į lauką nenori"
Klaipėdos Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos patvirtintoje metų bendrojo lavinimo programoje numatyta, kad slidinėjimas arba čiuožimas pačiūžomis, rogutėmis yra vieni iš kūno kultūros pamokų fizinių pratimų. Tačiau ar jie privalomi ir kokią užsiėmimų dalį turi užimti, programoje nenurodyta.
Mokyklos direktorius Vytautas Dumčius teigė, kad pati įstaiga tinkamų žiemos sporto priemonių neturi. Slidės, ant direktoriaus, sulūžusios, susidėvėjusios ir seniai nurašytos.
"Patys vaikai slidžių, tinkamų lygumoms, neturi. Negalime juk versti, kad įsigytų, - jos brangios. Tačiau šią žiemą moksleiviai čiužinėja rogutėmis arba, kaip aš vadinu, plastmasiniais "bliūdais". Šias priemones į mokyklą dažniausiai atsitempia mažesnieji. Vyresnieji užsiėmimų lauke vengia. Kita vertus, šiemet yra patvirtintos naujos higienos normos, draudžiančios sportuoti lauke, jei temperatūra yra 8 laipsniai žemiau nulio", - sakė V. Dumčius.
Anot direktoriaus, higienos normoje įtvirtinta ir tai, kad lyjant, sningant, esant prastoms oro sąlygoms, lauke vesti kūno kultūros užsiėmimus draudžiama. O norint juos vesti geru oru, vaikai privalo turėti specialią aprangą ir avalynę.
"Tikrai ne visi tėvai išgali vaikams pirkti atskiras sportines aprangas žiemai. Juk mokyklą lanko ir socialiai remtinų šeimų atžalos. Žodžiu, yra problemų, dėl kurių sportavimas žiemos metu lauke atidedamas", - teigė pokalbininkas.
Nėra tradicijų
Panašiai kalbėjo ir kitų mokyklų vadovai. Prano Mašioto vidurinės mokyklos direktorė Janina Grigienė sakė nepamenanti, jog kada nors žiemą vaikai per kūno kultūros pamokas būtų slidinėję.
"Mūsų mokykla įsikūrė neseniai, todėl tokių laikų ir nepamenu. Tiesiog gana jauna mokykla šios tradicijos neturėjo", - kalbėjo direktorė.
Jos nuomone, Klaipėdoje trūksta vietų aktyvioms žiemos pramogoms. Išlieti čiuožyklą šalia mokymo įstaigos taip, kaip šią žiemą pasielgė ne viena šalies mokykla, mašiotiečiai neturi galimybių. J. Grigienės teigimu, tokios patogios vietos šalia mokyklos tiesiog nėra.
Supažindinti vaikus su pačiūžomis - taip pat nėra galimybių. "Akropolio ledas" - per toli, tad vienos pamokos neužtektų kelionėms pirmyn, atgal ir dar ugdymui.
Tai, kas uostamiesčio mokyklose grimzta į praeitį, savaitgaliais atgyja kai kuriose uostamiesčio vietose. Slidinėtojų ir rogučių pilna ant vadinamojo Simonaitytės kalno, prie vasaros estrados. Savaitgaliais klaipėdiečiai būriais traukia į Lapių kaime esantį Minijos slėnį.
Pasigenda direktorių iniciatyvos
Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro metodininkė Nijolė Regina Sližauskienė dienraščiui sakė pastebėjusi, jog daugumos Lietuvos miestų mokyklose kūno kultūros užsiėmimai lauke šią žiemą atgijo. Mokyklos lieja čiuožyklas, rengia slidinėjimo, greitojo čiuožimo varžybas.
"Skaičiau, viena Vilniaus seniūnija čiuožyklą išliejo, Ignalinoje gimnazija savo gimnazistams tokią šventę padarė ir taip toliau. Čia jau viskas nuo mokyklos valdžios priklauso. Nemanau, jog mokykloms yra problema nusipirkti slides. Paprastas galima įsigyti už 100 litų. Suprantu, jog mokyklos taupo, bet juk galima išlieti ledą, padaryti čiuožyklą ir paskelbti varžybas, moksleiviai patys su savo priemonėmis ateis", - mano N. R. Sližauskienė, anksčiau dirbusi kūno kultūros mokytoja.
Ji sakė, kad slidinėjimas iš bendrojo ugdymo programų niekada nebuvo išbrauktas.
"Kiekvienos programos dalies poreikis privalo būti pagrįstas, o slidinėjimas - vienas iš geriausių užsiėmimų mokinių ištvermei lavinti. Problemas aš įžvelgiu kitur. Žiemos sporto užsiėmimams mažai dėmesio skiria pačios mokyklos. Pavyzdžiui, tokiame dideliame mieste, kaip Klaipėda, nėra čiuožimo trenerio etato. Jūsų savivaldybė galėtų tuo pasirūpinti", - svarstė N. Sližauskienė.
Anot jos, skaudu, tačiau mažai kas žino, jog Lietuva greitojo čiuožimo sporto šakoje gali didžiuotis ypač aukštais moksleivių rezultatais. Yra mokinių, kurie nuolat tarptautinėse varžybose užima prizines vietas. Kadangi ši sporto šaka beveik neremiama ir nepopuliari, atrodo, tarsi jos ir nebūtų.
Lygumų slidės - deficitas
Paradoksalu, bet uostamiestyje neįmanoma surasti lygumų slidžių nuomos vietų. Sporto klubai ir turizmo bei laisvalaikio prekių parduotuvės nuomoja tik kalnų slides. Tad klaipėdiečiams neliko nieko kito, kaip tik šių slidžių ieškoti turgavietėse. Čia, anot žiemos sporto entuziastų, gerokai pigiau galima įsigyti dėvėtus, bet dar geros kokybės lygumų slidžių komplektus.
"Parduodame tik kalnų slides. Lygumų jau neturime. Buvo 10 komplektų, visus nupirko. Nesitikėjome, kad ateis tokia žiema, galėjome ir daugiau užsisakyti, o dabar jau per vėlu, greit pavasaris", - sakė sporto prekių parduotuvės "Atletas" vadybininkas Renaldas.
Jo teigimu, kasdien parduotuvė sulaukia 3-4 skambučių dėl slidžių nuomos.
Renaldo žodžiais, naujos lygumoms pritaikytos slidės kainuoja brangiai. Už komplektą - batus, apkaustus, lazdas - tenka pakloti apie 700 Lt. Vaikiškos atsieina 50 litų pigiau.
"Girdėjau, kad turguje prekyba naudotomis tiesiog verda. Pasakojo, jog vienas žmogus per dieną pardavė net 50 komplektų", - nuogirdomis dalijosi vadybininkas.
Sporto klubo "Audra" vadovė Birutė Gabšienė patvirtino, jog klaipėdiečiai atakuoja skambučiais ieškodami galimybės išsinuomoti paprastas slides, bet klubas gali pasiūlyti tik kalnams pritaikytas priemones.
"Už vidutinės klasės kalnų slidžių nuomą dienai prašome 50 litų. Taikome nuolaidas. O štai tokių, kurios būtų pritaikytos slidinėti po miškus, parkus, dar neįsigijome", - kalbėjo B. Gabšienė.
Nuomonės nesutapo
2002 m. Švietimo ir mokslo ministerija siekė išsiaiškinti, kaip mokymo įstaigos yra aprūpintos reikalingu inventoriumi - Lietuvos ir užsienio ekspertai atliko tyrimą, kurio metu apklausė šalies mokyklų vadovus bei mokytojus.
Apklausos rezultatai parodė, kad trečdalis mokyklų vadovų mano, jog turi tinkamas naudoti slidinėjimo priemones, o mokytojų nuomonė buvo priešinga - tik mažiau nei dešimtadalis jų pritarė direktoriams.
Vaida JUTKONĖ
