Žiemos ar vasaros laikas – astronomai įvertino, kas Lietuvai naudingiau

Kitąmet Lietuva turi priimti svarbų sprendimą, kokį laiką paliksime savo šalyje – vasaros ar žiemos, mat jau netrukus Europos Sąjungoje atsisakysime sezoninio laikrodžių persukimo. Nors Lietuvoje svarstyta apie likimą prie vasaros laiko, nuomonės šiuo klausimu išsiskiria ir mokslininkai aršiai ginčijasi, kuris variantas būtų palankesnis mūsų sveikatai.

Šiemet Europos Parlamentas nusprendė, kad sezoninio laiko keitimo atsisakysime tik nuo 2021 m., todėl artimiausiu metu laikrodžius persukti vis dar privalu.

2018 m. pabaigoje svarstyta, kad Lietuvoje nuolat liktų vasaros laikas. Tokio sprendimo laikytis planuoja ir Latvija. Taip pat norima, kad bendras laikas galiotų visose Baltijos šalyse.

Astronomai – už žiemos laiką

Kalbama, kad Lietuvai likus prie vasaros laiko išvystume tik šiauriečiams būdingas baltąsias naktis. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas Algirdas Kazlauskas teigia, kad Lietuvoje įvedus vasaros laiką vasaromis per daug niekas nepasikeistų, didesni pokyčiai išryškėtų žiemą.

„Kaip dabar nematome, taip ir tada nematysime. Baltosios naktys tiesiog šiaurinėse platumose, pradedant nuo, sakykim, Talino. Iš esmės niekas nesikeistų, tik laikrodžiai. Kas keisis, tai, kad žiemą į mokyklą vaikai eis tamsoje“, – tv3.lt kalbėjo A. Kazlauskas.

Išgirdusi apie tariamas baltąsias naktis, instituto astronomė habilituota daktarė Gražina Tautvaišienė prapliupo juoktis ir pavadino tai nesąmone, pridurdama, kad reikšmingų pokyčių laiko nepersukimas neturi.

„Saulė, kaip kilo, taip ir leisis, jos judėjimas niekaip nepakis. Vidudienis pas mus yra tada, kai įvestas žiemos laikas. Jeigu mes įvestume vasaros laiką, tuomet labiau prisiderintume prie Rytų valstybių, o jei pas mus žiemos laikas – Vakarų. Jeigu su Europos Sąjunga (ES) norime bendradarbiauti, tuomet Lietuvoje turėtų būti žiemos laikas“, – tv3.lt kalbėjo G. Tautvaišienė.

REKLAMA

Jos teigimu, Lietuvai žiemos laikas labiausiai tiktų visomis prasmėmis, nes jis mums būtų natūraliausias pagal laiko juostą. G. Tautvaišienei antrina ir A. Kazlauskas.

„Šviesa ar tamsa dėl to nesikeičia. O biologiniai dalykai, tiesiog mes gyvename tokioje geografinėje zonoje, kad vidurdienis turėtų būti maždaug dvyliktą valandą, o ne pusę dviejų“, – teigė astronomas.

Vasaros laikas palankesnis?

Tuo metu VU Geomokslų instituto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis palankesniu Lietuvai laiko būtent vasaros laiką, nes jis mums garantuotų ilgesnius šviesius vakarus žiemą.

„Galime kelti klausimą, ar mes norime, kad vakarai būtų šviesūs, ar tamsūs. Vasarą gali būti, kad žiemos laiku apie 21 val. jau pradės temti. Turėkime omenyje, kad mūsų visas aktyvus gyvenimas vyksta ne pagal astronominius laikrodžius ir dėsnius. Mes, gyvendami pagal žiemos laiką, pramiegotume dalį šviesaus ryto, tada turėtume tamsų vakarą“ – tv3.lt kalbėjo A. Bukantis.

Be to, anot mokslininko, astronominis vidurdienis neatitinka mūsų aktyvios veiklos. Jo teigimu, dienos viduriu galima laikyti ne 12 val., o 13.30 ar 14 val., kai įpusėtume laiką nuo atsikėlimo iki miego.

„Mes tamsiu paros metu daugiau būname patalpose, tada prarastume galimybę mėgautis atviro oro teikiamomis privilegijomis“, – pastebėjo pašnekovas.

G. Tautvaišienės mintį, kad žiemos laikas Lietuvą kreiptų labiau link Vakarų, o vasaros – link Rytų, A. Bukantis laiko dirbtiniu kompleksu.

„Reikia atsižvelgti į mūsų geografinę ilgumą. Dėl to čia negalima jokių nei taisyklių, nei dirbtinių kompleksų sukurti. Vakarų Europa bet kuriuo atveju bus gerokai į Vakarus nuo mūsų, nelygu, kokia laiko juosta. <...> Ir žiemos, ir vasaros laiko skirtumai mažai turėtų reikšmės vakariečių gyvensenai. Mes esame šiauriečiai, todėl vasaros ir žiemos laikas mums yra skausmingesnis klausimas“, – sakė mokslininkas.

REKLAMA

Dar teks palaukti

Pernai Europos Komisija surengė viešą konsultaciją, kviesdama ES piliečius išsakyti savo nuomonę apie vasaros ir žiemos laiką. Šiuo klausimu pasisakė net 4,6 mln. europiečių, todėl nuo 2019 m. balandžio pasiūlyta atsisakyti sezoninės laiko kaitos. Šalys narės pačios turėtų nuspręsti, kurį laiką – vasaros ar žiemos – taikys ateityje. Apsispręsti dėl priimtinesnio laiko šalys turi iki 2020 m. balandžio.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, laikas keičiamas dukart per metus – vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, persukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. Esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.

Taupome, bet kenkiame sau

Dauguma ES šalių narių vasaros laiko susitarimų laikosi jau ilgą laiką – dauguma jų pradėti taikyti dar Pirmojo ar Antrojo pasaulinių karų metais ar per naftos krizę aštuntajame XX a. dešimtmetyje. Tada vasaros laiko susitarimais visų pirma buvo siekiama taupyti energiją.


Rašyti komentarą...
D
Dėl laiko
2019-08-16 22:53:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvoje turi būti įvestas vasaros laikas. Ir ne kitaip. Ačiū.
Atsakyti
-10

A
2019-08-16 23:38:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tik vasaros!
Atsakyti
-8

A
2019-08-16 23:34:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tik VASAROS laikas.
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (36)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų