gražina tautvaišienė

Vėlyvą sekmadienio vakarą Lietuvos danguje pasirodė išskirtinis reginys – šiaurės pašvaistė. Itin retai pasirodančiu reiškiniu grožėjosi ir jį fiksavo tautiečiai įvairiuose šalies kampeliuose, bet ypač gerai Šiaurės pašvaistė buvo matyti Palangos ir Kretingos apylinkėse. Anot mokslininkų, tokį gamtos stebuklą Lietuvoje pamatyti – didžiulė sėkmė, mat dažniausiai tam saulė turi pasiekti suaktyvėjimo piką, kuris būna kartą per 11 metų. Ir esą būtent dabar saulė yra tokioje stadijoje.

Kitąmet Lietuva turi priimti svarbų sprendimą, kokį laiką paliksime savo šalyje – vasaros ar žiemos, mat jau netrukus Europos Sąjungoje atsisakysime sezoninio laikrodžių persukimo. Nors Lietuvoje svarstyta apie likimą prie vasaros laiko, nuomonės šiuo klausimu išsiskiria ir mokslininkai aršiai ginčijasi, kuris variantas būtų palankesnis mūsų sveikatai.

Šiaurės pašvaistė – įprastas reiškinys šiaurinių valstybių gyventojams, tačiau artimiausiomis dienomis ji galimai pasirodys ir Lietuvoje. Tiesa, šis laikas nepalankus širdies bei kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Šiaurės pašvaistė susidaro dėl Saulės vėjo, kuris sąveikauja su Žemės magnetiniu lauku. Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera kyla magnetinė audra, kuri ir sukelia švytėjimą.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Norint nustatyti saulės patekėjimo ir nusileidimo laiką, reikia žinoti, kokiam Žemės rutulio taškui norima jį apskaičiuoti, sako Vilniaus universiteto (VU) Astronomijos observatorijos vedėja Gražina Tautvaišienė. LRT radijo klausytoja Elena iš Pasvalio prašo paaiškinti, kaip nustatomas saulės patekėjimo ir nusileidimo laikas.

Spcialistai sako, kad penktadienį Žemę pasieksiantis įelektrintų dalelių pliūpsnis gali sutrikdyti jautrių prietaisų darbą. Šią savaitę Saulė išsviedė tris X klasės elektromagnetinių dalelių pliūpsnius. Jie nebuvo nukreipti tiesiai į Žemę, todėl didelės žalos padaryti neturėtų.

Ar kada nors pagalvojote, kuo skiriasi žvaigždės? Ką bendro turi saulė, fizikai ir špinatai? Ką slepia žvaigždžių chemija? Ar astronomams yra pavykę pamatyti ateivius? Atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų apie kosmosą, žvaigždes, planetas ir daugybę netikėčiausių visatos paslapčių penktadienio naktį buvo galima ieškoti mokslo šventėje „Tyrėjų naktis – 2012“, kuri vyko Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje.

Ketvirtadienį prasidėjusi Saulės audra, kai mūsų žvaigždė paleido milžiniškus blyksnius su didelį krūvį turinčiomis dalelėmis, didesnių problemų neturėtų sukelti, teigia Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė Gražina Tautvaišienė. Anot jos, šis žybsnis dar yra gana silpnas, o šio Saulės aktyvumo maksimumo metu galime sulaukti ir daug stipresnių.

Į Lietuvą atkeliavusios GRID (paskirstytųjų ir lygiagrečiųjų skaičiavimų tinklas) technologijos vilioja mokslininkus perkelti savo skaičiavimus į platesnes erdves. Mūsų šalyje veikia Baltijos šalių paskirstytųjų ir lygiagrečiųjų skaičiavimų tinklas „BalticGrid“ bei Lietuvos paskirstytųjų ir lygiagrečiųjų skaičiavimų tinklas „LitGrid“. Šios infrastruktūros suteikia mokslo vartotojams daug didesnes galimybes. Vartotojas gali skaičiuoti ne vien savo kabinete.

Vis labiau vėstant orams ir greičiau temstant dangui dažnas skundžiasi slogia nuotaika, suprastėjusia sveikata. Kartais atrodo, kad viskas krinta iš rankų. Žmonės nebesusitvarkydami su savimi ieško nesėkmių priežasčių ir neradę jų savyje žvilgteli į dangų. Ne Dievo ieškodami, o Saulės. Pasirodo, ne be pagrindo. Ramus metas Specialistai teigia, kad žmonės jaučia orų permainų, mėnulio fazių poveikį. Įtakos savijautai turi ir Saulė.