Ilgai laukti šiltų radiatorių nereikės. Alytaus mieste jau paskelbtas šildymo sezonas. Šilumininkai pranešė, kad šiluma gyventojus pasieks per dvi tris paras. Kaip šią žinią priėmė alytiškiai, gyvenantys iš pensijos?
Penkto aukšto butai šaltesni
„Šildymo sezono laukiame su baisiomis mintimis. Namas mūsų – senas, stogas, nors ir brangiai, bet nekokybiškai remontuotas. Įpiršti mediniai langai nepasiteisino: nuo drėgmės medis brinksta, negali jų atverti, dažai nusilupo. Gyvename penktame aukšte, tad šąlame labiau už kitus, kambariuose dažnai būna tik 16–17 laipsnių šilumos, nes dabar radiatorių niekas neplauna, šiluma gali pasidžiaugti tik žemesnių aukštų gyventojai. Mums tik tuo geriau, kad šviesesni butai, žemesniuose trumpėjant dienoms apskritą parą reikia įjungti šviesą“, – peršalimo paguldyta į ligos patalą kalbėjo Vilties gatvės gyventoja Aldona Savukynienė.
Moteris reikalingą pensijai gauti darbo stažą kaupė dirbdama prekyboje. Dabar gauna tik 542 litų išmoką, vyro pensija yra daug didesnė. Už dviejų kambarių šildymą kas mėnesį tenka pakloti po 300 litų. Sutuoktiniai dar padeda savo vaikams. Aldona pasiguodė, kad sūnus yra išvykęs į Londoną, bet ten jam ne pyragai. Pasak mamos, jis yra išlepintas, o užsienyje lengviau tiems, kurie yra darbštūs, visų galų meistrai.
Net pokariu antros dienos sriubos nevalgė
Pensininkė Nijolė sako, kad labiausiai šaltuoju metų laiku vargsta vieniši žmonės, gyvenant dviem yra daug lengviau. Ji daug metų veda išlaidų suvestinę. Kartu žvilgtelime į kelerių metų sausio mėnesio išlaidas: 2008 m. šeima iš viso mokesčių sumokėjo 446 litus, 2009 m. – 653 litus, 2010 m. – 732 litus, šiemet sausį – 652 litus.
Peržvelgiame vasaros vidurio, liepos mėnesio, suvestines: 2008 m. – 250 litų, 2009 m. – 282 litus, 2010 m. – 323 litus, šią vasarą – 369 litus.
„Šeimos biudžetu rūpinuosi aš. Sudedu gautas pensijas į bendrą kasą ir išskirstau. Kiekvieną mėnesį kaip maldelė. 200 litų skiriami vaistams ir 600 – maistui, vasarą iki 400 atidedu mokesčiams (dujų, interneto, telefonų, kaupimo lėšų ir kitiems), žiemą – iki 700 litų. Likę pinigai – kitoms išlaidoms: spaudai, drabužiams, avalynei... Maistui skirtų pinigų kiekio nekeičiu ir netaupau, bet kaskart įtilpti į tą sumą darosi vis sunkiau. Net lito vertę jauti. Mums maisto kaži kiek nereikia, bet jau ir vištiena tapo prabanga. Orkaitėje patiekalų stengiuosi negaminti, taupau dujas. Virdama dviem dienoms skirtas sriubas visada su apmaudu prisimenu pokario vaikystę – tuomet šeimininkavusi močiutė visada, net ir tokiu sunkiu metu, sriubą virė tik vienai dienai. Dėl mūsų sveikatos pašildytos neduodavo, išpildavo paršiukui“, – pasakoja Nijolė.
Ji vaikaičiams kaip kitos močiutės nemetinėjo po kelis litus ledams, pasveikindavo juos gimtadienio, vardadienio progomis, per Kalėdas. Bet visuomet pirko praktiškas dovanas, skirtas šeimai. Dabar moteris tikina, jau nežaidžianti tų žaidimų.
„Kai šalta kieme, mes, pensininkai, jau sergame, vartojame vaistų. Tad nieko ir nesutaupome atidėliodami šildymą“, – tikina Nijolė.
Gelbsti darbštumas ir sumanumas
Nuotaikingausiomis mintimis dalijosi 78–uosius pradėjęs alytiškis Danielius Judzentavičius. „Gyvenu penktame aukšte, nors sienos apšiltintos, balkonas įstiklintas, jau – vėsoka, tad džiugiai priėmiau žinutę, kad netrukus pradės šildyti. Gyvenu vienas, bet galą su galu suduriu. Mokytojavau 48 metus, tad ir pensija negaliu skųstis. Esu įpratęs gyventi ne vien iš to, ką parduotuvėje nusiperku. Pasirūpinau bulvėmis, žadu užsiraugti kopūstų, esu prisiviręs uogienių, prisišaldęs aviečių, vyšnių ir kitų mėgstamų uogų, nors kolektyvinio sodo ir neturiu. Mėgstu patalkinti giminaičiams rudens darbuose, šie atsilygina daržovėmis“, – džiaugiasi gyvenimu pensininkas.
2002–aisiais atsisveikinęs su mokytojo darbu, Danielius, kad neprarastų geros savijautos, kasdien sportuoja, daug vaikšto pėsčiomis, taip išsimankština, kad savo tetai dar neseniai skaldė žiemai malkas.
„Aš vadovaujuosi šilumos tiekėjų pateiktomis žaidimo taisyklėmis: jie man vis didėjančius mokesčius, aš jiems – skolas, aišku, tokias, kurias iki naujo šildymo sezono išsimoku. Sulaukiu iš „Alytaus energijos“ ir grasinančių laiškų, kad, jei iki nurodytos datos nesumokėsiu tų kelių šimtų litų, jie pasielgs taip, kad teks mokėti kelis kartus brangiau. Esu skambinusi ir pasidomėjusi, kokius tuomet raginimus gauna apskritai nemokantieji už šildymą? Aš tikrai ir toliau taip elgsiuosi, bet nesiskolinsiu, nenuimsiu trūkstamų dešimtinių iš krūvelės, skirtos maistui ir vaistams“, – žada 640 litų pensiją gaunanti Jadvyga.
„Nesitikėjau, kad senatvėje teks taip vargti. Kojas nubėgioju, kol aplakstau parduotuves ieškodama pigesnių produktų. Žiemą vos ne visą pensiją mokesčiai suryja, su siaubu laukiu šildymo sezono. Mane ir drauges pribloškė žinia, kad savivaldybė kada norės, tada įjungs šilumą, kitaip reikės surinkti visų butų savininkų parašus. Anksčiau užtekdavo pusės gyventojų sutikimo. Pradėti šildyti viduryje spalio mums yra didelė prabanga“, – tikina Onutė Karosaitė, prieš keturiolika metų kaimą į miestą pakeitusi pensininkė. Ji neslepia, kad dėl šio poelgio kasdien apgailestaujanti.
A. KUDZIENĖ
