Susisiekimo ministerija turi daryti viską, kad, vykdant pašto pertvarką, nebūtų naikinami pašto skyriai nedidelėse gyvenvietėse, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis žada įgyvendinti ne tik šį Prezidentės pageidavimą, bet ir per dvejus metus Lietuvos paštą paversti pelningai dirbančia įmone.
"Prezidentė konstatavo, kad paštas yra labai svarbi institucija ir jo paslaugos turi būti prieinamos visiems, kur žmogus bebūtų - kaime ar mieste. Prezidentė paragino ministrą, kad pašto veikla būtų optimizuota, modernizuota ir tokiu būdu atstatyta pašto vertė, garantuotos paslaugos, ypač tos, kurios yra labai aktualios nuošalių vienkiemių, kaimų gyventojams.
Prezidentė taip pat kreipėsi į ministrą, skatindama ir ragindama daryti viską, kad kaimų paštai nebūtų panaikinti, nes būtent per juos yra teikiamos tos paslaugos, kurios yra būtinos", - po D. Grybauskaitės ir E. Masiulio susitikimo trečiadienį sakė šalies vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.
Anot D. Grybauskaitės, mažose gyvenvietėse paštininkas ne tik atneša laiškus, bet yra ir draugas, patarėjas, padėjėjas, o paštas atlieka tam tikrą socialinę funkciją.
E. Masiulis po susitikimo su Prezidente žurnalistams sakė, kad mažieji pašto skyriai uždaromi nebus. Pasak jo, išanalizavus, koks efektas buvo gautas iš jau uždarytų pašto skyrių, paaiškėjo, kad didelės naudos tai neduoda.
A. Masiulio teigimu, Lietuvos paštas bus gelbėjamas mažinant administracines išlaidas ir didinant pajamas. Dar šiemet Lietuvos paštas turėtų pradėti teikti ir naujas paslaugas, kurios turėtų traukti iš duobės šiuo metu dešimtis milijonų litų per metus patiriančią įmonę.
"Naujoji pašto vadovybė jau yra parengusi pašto optimizavimo ir veiklos modernizavimo planą, kurio esmė yra pertvarkant vidinę pašto struktūrą mažinti sąnaudas", - teigė E. Masiulis.
Pasak ministro, laiškininkams - žemiausiai pašto darbuotojų grandžiai - atlyginimai šių metų viduryje didės maždaug 10 proc., tačiau įmonės administracijoje darbo uždarbis yra pernelyg išpūstas, be to, bus mažinamas ir administracijos darbuotojų skaičius.
"Kitas svarbus dalykas, kad paštas ne tik mažintų sąnaudas, bet ir didintų pajamas. Šiuo atveju mes matome pajamų didinimą per efektyvesnį turto valdymą, "e-delivery" (elektroninės pašto paslaugos - ELTA) paslaugos ir nacionalinio "e-bilieto" sukūrimą", - sakė E. Masiulis.
Jis taip pat norėtų, kad Lietuvos paštas susigrąžintų prarastą kurjerių rinką ir laikraščių platinimą prenumeratoriams didžiuosiuose šalies miestuose. Tai ketinama pasiekti pasiūlant mažesnes kainas, nei siūlo privačios kompanijos.
"Jeigu nieko nedarytume, Lietuvos paštas šiemet galėtų turėti ir 50 mln. litų nuostolio. Pritaikius šias priemones tikslas yra per dvejus metus paštą padaryti nenuostolingą", - kalbėjo susisiekimo ministras.
Taip pat kol kas atsisakyta idėjos steigti Pašto banką. Pirmiausia dėl to, kad paskelbus konkursą dėl Pašto banko steigimo su privačiu kapitalu, jame panoro dalyvauti vos keturios įmonės, o iki finalinio konkurso etapo atėjo tik viena. Be to, pasak E. Masiulio, steigti Pašto banko neleistų ir dabartinė Lietuvos pašto finansinė situacija.
