Jau yra preliminarūs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų į Seimą sąrašai.



1.    Irena Degutienė

2.    Rasa Juknevičienė

3.    Arvydas Vidžiūnas

4.    Jurgis Razma

5.    Mantas Adomėnas

6.    Edmundas Pupinis

7.    Arvydas Anušauskas

8.    Audronius Ažubalis

9.    Stasys Šedbaras

10.    Kazimieras Starkevičius

11.     Vilija Aleknaitė - Abramikienė

Sekmadienį Vilniuje, viešbutyje „Best Western Vilnius“ prasidėjo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) partijos tarybos posėdis, skirtas rinkiminei strategijai aptarti ir rinkiminiams sąrašams formuoti.

Prieš renginio pradžią vyko atskiri buvusios LKD  ir buvusios TS valdybų posėdžiai, kuriuose buvo reitinguojami abiejų jungtinės partijos dalių rinkiminiai sąrašai daugiamandatei apygardai.

Kalbėjo apie valstybės užvaldymą

TS-LKD pirmininkas Andrius Kubiliaus savo pasisakyme pabrėžė, jog iki rinkimų būtina padaryti taip, kad žmonės patikėtų partija.

Jis gan ryžtingai pasisakė prieš „valstybės užvaldymą”, aiškiai turėdamas omenyje vadinamąją “valstybininkų” grupuotę. Jis ragino partiją turėti drąsos būti su tais, kas kovojo prieš korupciją, nes minėta grupuotė, anot jo, keršija.

REKLAMA

A. Kubilius akcentavo konsoliduotos politinės valios stoką. „Ekonomika skęsta, valstybės valdymas buksuoja, strategijos, kaip kurti modernią, konkurencingą ekonomiką, kaip reformuoti aukštąjį mokslą ar sveikatos apsaugą rašomos, bet neįgyvendinamos, nes paprasčiausiai nėra konsoliduotos politinės valios tai daryti. O tokios valios nėra, nes nėra sutarimo. Ir ne lietuviško, pastaruoju metu paplitusio  sutarimo:  aš – tau, tu – man, bet europietiško sutarimo – yra problema, yra planas, kaip ją spręsti, sutariame ir sprendžiame. Tokio europietiško sutarimo deficitas tampa rimčiausia kliūtimi. Mes turime tai ištaisyti, mes turime pradėti tai daryti – pradėti ieškoti sutarimo svarbiausių problemų sprendimui. Tam turi turėti savo planą – kurio esminiai principai – drąsa ir sutarimas. Drąsūs sprendimai ir sutarimas vardan jų įgyvendinimo – tokie esminiai plano principai. Esu tikras, kad kito kelio paprasčiausiai nėra, jeigu norime Lietuvoje pasiekti realių permainų", - sakė koservatorių lyderis.

Kartu A. Kubilius kvietė aiškinti rinkėjams, jog permainas atneš tik konservatorių pergalė. „Iš viso to žmonės turi suvokti vieną paprastą dalyką – jeigu jie nori realių permainų, jie turi balsuoti už mus. Nes balsas už kitus tai reikš, kad greičiausiai ta pati grupuotė, tik kitoje kombinacijoje, ir toliau liks valdžioje. Vardan to susitars. Susitars lietuviškai: aš – tau, tu – man, paremk mane kelyje į valdžią, aš  paremsiu tave kokioje nors byloje,"-aiškino partijos pirmininkas.

Aistros dėl buvusių saugumiečių

„Balsas.lt” duomenimis, partijos vadovybėje kilo ginčų, ar įtraukti į kandidatų Seimo rinkimuose sąrašus buvusius Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojus: Vytautą Damulį, Kastytį Braziulį ir Raimundą Burkovskį.

Neoficialiais duomenimis, daliai partijos vadovybės užkliuvo K. Braziulio biografija - pradėtas, bet nebaigtas mokymasis sovietinio saugumo (KGB) mokykloje. Galiausiai, iš trijų buvusių saugumiečių daugiamandatės apygardos kandidatų saraše paliktas tik R. Burkovskis, kuris turėtų balotiruotis ir vienmandatėje apygardoje Jonavos raj.

REKLAMA

Visi trys minėti asmenys liudijo Seimo komitetui VSD skandalo metu. Minėto tyrimo metu atskleista informacija kainavo postą tuometiniam departamento direktoriui Arvydui Pociui bei sukėlė daug abejonių dėl to, ar iki šiol tebedirbantys VSD direktoriaus pavaduotojai tinkami šioms pareigoms. Šie ir nemažai kitų liudijusių Seimo komitetui pareigūnų turėjo palikti tarnybą.

Viena iš partijos lyderių Rasa Juknevičienė neslėpė savo nusivylimo dėl kontržvalgybininkų išeliminavimo. Ji portalui „Balsas.lt" pripažino, kad prezidiume laimėjo ta pusė, kuri nebuvo pakankamai įsigilinusi į reikalą ir sakė prisiimanti atsakomybę. „Tikėjomės, kad dalyvaujant šiems žmonėsm bus galima grįžti prie VSD reikalų ir vėl kelti tas problemas į viešumą", - deja - laimėjo kitoks požiūris.

Tuo tarpu partijos politikos komiteto narys Mantas Adomėnas pradžioje teigė, kad kontržvalgybininkai kandidatūras po prezidiumo posėdžio atsiėmė patys ir nenorėjo aiškinti numanomų ar žinomų to priežasčių. Vėliau jis žurnalistams pripažino, kad kėlė klausimą ar gali būti partijos kandidatu žmogus, kuris buvo sąmoningai susijęs su sovietų represinėmis struktūromis. Į klausimą dėl V. Damulio, kuris su jomis susijęs nebuvo, M. Adomėnas pasiūlė pasitaeirauti tų partijos prezideiumo narių, kurie "buvo linkę juos abu susieti".

Imantas Melianas, buvęs laikinasis VSD  9 - osios valdybos vadovas  (dabar dar ir Krikščionių demokratų partijos atkūrimo iniciatyvinės grupės koordinatorius), kalbėdamas portalui "Balsas.lt", piktinosi tokia įvykių raida. Blogai visomis prasmėmis, dabar net sunku patikėti, kad šios partijos lyderio pasisakymas prieš vykstantį valstybės užvaldymą buvo nuoširdus. Kam iš viso reikėjo kalbinti tuos pareigūnus, kurie ant Tiesos ir Tėvynės aukuro sudėjo savo karjerą ir savo šeimų gerbuvį, ir dar apskelbti apie tai visai Lietuvai? Dabar  iš šių žmonių tarsi pasityčiota, o ir pačios Tėvynės Sąjungos įvaizdis, kas link jos patikimumo, tikrai nepagerės. Jau girdėjau, kad šiuos mano buvusius kolegas bando kalbinti "Tvarkos ir teisingumo" partijos atstovas. Galiausiai supriešinti liks visi, kas galėtų ir turėtų užkirsti kelią "valstybininkų" klano vykdomam Įžūliausiam valstybės perversmui“, - nesirinko žodžių buvęs pareigūnas.

REKLAMA

Priešiškos valstybės rezidentūra, anot buvusio pareigūno, galės tik džiaugtis artėjančiu Lietuvos nepriklausomybės saulėlydžiu. “Ir visai neįdomu, ką ten pasakė Mantas Adomėnas ar dar kažkas. Už tokius dalykus turėtų atsakyti partijos vadovai”, - pabrėžė I. Melianas.

Jungtinė partija dalinosi „medžioklės plotus"

Partijos vicepirmininkas Valentinas Stundys ragino partijos narius susitelkti, nežiūrėti į praeitį ir nekaltinti vieniems kitų dėl praeities. Jis taip pat piktinosi valdančiųjų partijų politika ir vadino ją sąmoningu žmonių mulkinimu, ypač pabrėždamas bręstančios ekonominės krizės požymius, kurie yra neigiami.

Taryba pritarė vienmandačių apygardų kandidatų tvirtinimo tvarkai. Pagal ją, atskiromis grupės patvirtinti kandidatai, kuriuos konservatoriai iškėlė dar prieš partijų susijungimą (t.y. dabar partijai atstovaujantys Seimo nariai išrinkti vienmandatėse apygardose), LKD bendrijos teikiami kandidatai ir kandidatai, kuriuos teikia jungtinės partijos prezidiumas. Pastarasis blokas bus tvirtinamas nagrinėjant kiekvieną kandidatūrą atskirai.

Partijos lyderis Andrius Kubilius balotiruosis Vilniaus Antakalnio apygardoje, Irena Degutienė sostinės Senamiesčio apygardoje, Rasa Juknevičienė Žalaiakalnio apygardoje Kaune. Vilija-Aleknaitė-Abramikienė mėgins laimėti Žirmūnuose, o Jurgis Razma - Plungės-Rietavo apygardoje.

Abejonės dėl tautininkų

Pristatydamas vienmandatininkus Jurgis Razma džiaugėsi, kad daugumoje vietų pavyko geranoriškai sutarti su prisijungusiais krikdemais ir tautininkais. Net Kaune, kur anot J. Razmos, krikdemai galėjo pretenduoti į didesnį apygardų skaičių, LKD atstovai susitaikė su tuo, kad turės tik vieną, nes gerbė sprendimą palikti galimybes dabartiniams Seimo nariams.

Per visą Lietuvą, pasak Jurgio Razmos, liko dvi problemiškos apygardos - Biržų-Kupiškio ir Aukštaitijos, kur dar reikia siekti vieno ar kito sutarimo.

Nepaisant to, vos spėjęs iš Briuselio grįžti partijos politikos komiteto pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis išreiškė abejonę dėl tautininkų frakcijos atstovų pasisakymų, atvirai prieštaraujančių partijos politikai. Turėti omenyje pirmiausia Gintaro Songailos ir Kazimiero Uokos išpuoliai prieš Lisabonos sutartį. Profesorius kėlė klausimą - ar tokie kandidatai duos sąrašui ką nors pozityvaus ir ragino neapeiti šio klausimo. Tiesa, partijos pirmininkas Andrius Kubilius ir Jurgis Razma sklaidė šiuos nuogąstavimus ir aiškino, jog kandidatus dar būsią galima ir atšaukti, jei iškiltų problemų. Pasak A. Kubiliaus, prezidime G. Songailai buvo išdėstyta, kad jo pozicijai nepritariama, o K. Uoka pats esą paaiškino, kad Lietuva "Lisabonos sutarties rėmuose jam "daugmaž priimtina".

REKLAMA

Gintaras Songaila atmetė jam pareikštus priekaištus ir pažymėjo, kad Prancūzijoje bei Vokietijoje klausimą dėl minimos sutarties svarstė konstitucinis teismas. Be to, kandidatas teigė, kad Lisabonos sutartis galinti būti naudinga Rusijai. Į tai sureagavusi europarlamentarė Laima Andrikienė sakė, jog yra priešingai. Anot jos, Rusija šaiposi iš nevieningos Europos sąjungos ir nesunkiai ją skaldo dvišalėmis derybomis.

G. Songaila taip pat sakė, kad pats neakcentuos Lisabonos sutarties klausimo kampanijos metu, tačiau jei kas nors paklaus kokia yra tautininkų frakcijos nuomonė - jis ją išsakysiąs. Tokie aiškinimai neįtikino tarybos narių. Balsavus už - 52, prieš - 47, susilaikius - 43 - jo kandidatūra nepatvirtinta ir klausimas dėl Kėdainių apygardos liko atviras.

Jurgis Razma konstatavo, jog iškyla problemų dėl pažadėtos septynių apygardų kvotos tautininkams.

Dar vienu ginčo objektu virto Alytaus apygarda, kur pačiam skyriui paliekama preliminariai pasirinkti tarp istoriko Arvydo Anušausko ir Vidmanto Žiemelio. Pastarojo kandidatūra susilaukė piktų priekaištų, nes šis Seimo narys VSD skandalo metu pasitraukė iš frakcijos parlamente, nepritardamas "valstybininkus" kritikavusiems kolegoms. Neseniai, rinkimams artėjant, jis grįžo ir pretenduoja būti kandidatu į Seimą.

Gediminas Vagnorius norėtų grįžti?

TS-LKD tarybą pasiekė buvusio premjero, vieno iš ankstesnių konservatorių lyderių Gedimino Vagnoriaus laiškas. Konservatorių krikščionių socialinės sąjungos lyderis siūlo partijoms bendradarbiauti ir prašo paramos vienmandatėse apygardose.


Rašyti komentarą...
G
Gerb Kubiliau
2008-06-29 13:19:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kreipiuosi i tamsta kaip viena is projekto autorių, kurie siulys Seimui tvarka kaip rinkti Universitetu rektorius ir formuoti Universitetų Tarybas, kurios ta darba ir atliktų . Todel noriu inormuoti, kad savo projekte esate visiškai uzmiršes Universitetu darbuotojus-destytojus ir tarnautojus atstovauja teisetas atstovas -universiteto profsajunga. Visi Universitetai turi profsajungas, kurios remiantis profsajungu istatymu turi istatymine pareiga atstovauti darbuotoju, tame tarpe ir detytoju interesus,. Kvieciu tamsta atsigrežti į Lietuvos aukstuju mokyklu profesiniu sajungu susivienijima ir nesukelti istatymines priešpriešos tarp busimo jusu proteguojamo istatymo iš vienos puses ir Profsajungu istatymo bei darbo Kodekso iš kitos puses. Sekmes neprazioplinti profsajungu. J.z
Atsakyti
0

A
Arturas
2008-06-29 13:20:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pagal viesbucio pavadinima tai Vilnius randasi kazkur tai laukiniuose vakaruose,o gal Polinezijoj.
Atsakyti
0

N
Nurchaci
2008-06-29 13:23:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Malonu, kad Kubilius pagaliau prakalbo apie "valstybininkus". Tik kodėl taip vėlai? Ar čia tik rinkimų triukas? Juk jis sakė, kad po rinkimų TS - LKD bendradarbiaus tik su "sisteminėmis" partijomis, taigi - su LSDP. O LSDP valdo tie patys "valstybininkai".
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (45)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų