REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Įtampą Ukrainoje turėtų deeskaluoti ją sukėlusi Rusija, sako pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Pasak profesoriaus, pasaulis turi stengtis atsilaikyti Rusijos agresijai.

Įtampą Ukrainoje turėtų deeskaluoti ją sukėlusi Rusija, sako pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Pasak profesoriaus, pasaulis turi stengtis atsilaikyti Rusijos agresijai.

REKLAMA

Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“.

„Jie turėtų apsispręsti, ar jie tikrai nori karo“

Įtampai Ukrainoje nemažėjant, V. Landsbergis mano, kad ją turėtų deeskaluoti tie, kurie įtampas pirmiausia ir sukėlė.

„Įtampą eskaluoja tie, kurie sutelkia milžinišką armiją virš Ukrainos galvos, grąsina ją sunaikinti, sutriuškinti kažkokiais pasaulio pabaigos paveikslais. Jie turėtų apsispręsti, ar jie tikrai nori karo pagal senąją dainą, ar tikrai jie nori karo? Ar nori užpulti Ukrainą, išbandyti jėgas, galbūt Ukrainą galima sugriauti ir paskui žiūrėti į griuvėsius. O ką darome su griuvėsiais?“ – ketvirtadienį ryte svarstė V. Landsbergis.

Profesorius pastebi, kad Rusija apskritai negali pakęsti, kad egzistuoja nepriklausoma Ukraina, turinti savo tikslus ir nuomonę bei nori saugiai gyventi.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra žmonių, jėgų, grupių, kurie mano, kad pasaulis turi būti tvarkomas pagal jų smegenis ir supratimą. O jei kitaip – geriau sunaikinsime pasualį. Tai nėra sveiko proto laikysena, bet ar pasaulis turi būti tvarkomas pagal nesveiko proto laikyseną – pasaulis ir atsakys. Bet jei jis nesugeba atsakyti, dalykai gali baigtis liūdnai. Ukraina, netoli Lietuvos, gali būti liūdnu ir siaubingu dalyku“, – kalbėjo V. Landsbergis.

REKLAMA

Pasaulis eina į labai lemtingą laikotarpį

2021-ieji pasaulyje buvo pažymėti koronaviruso pandemija, keitėsi JAV prezidentas, sausio 6-ąją sueina lygiai metai po Kapitolijaus šturmo, baigėsi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel era. Be to, vyko Baltarusijos provokacijos, evakuacija iš Afganistano.

Profesorius V. Landsbergis sako, kad per pastaruosius metus „pasaulis atsiskleidė su visomis savo silpnybėmis ir nebrandumu“.

„Pasaulis eina į labai lemtingą laikotarpį, ar jis apskritai išliks, kiek laiko išliks ir ką gali daryti, ikad išliktų ilgiau. Jeigu jis neturės proto ir žmogiškumo, žmonija išsinaikins ir tarpusavyje išsidaužys. Stoka susipratimo, stoka simpatijos, atidumo, atjautos žmonių žmonėms. Vyrauja reikalavimai, diktavimai, priešiškumai ir neapykanta. Neapykantos pasaulis tikrai save sunaikins, planeta save apsivalys nuo vienos gyvūnų rūšies, kuri vaikšto dviem kojom, lyg turėjo proto, bet protas išsijungė. Natūraliu būdu planeta gali būti nebe žmonių planeta“, – svarstė V. Landsbergis.

REKLAMA
REKLAMA

Profesorius teigė pastebintis daug nebrandumo ne tik savyje, bet ir tarpusavio santykiuose.

„Ar pasaulis atsako pats sau į pagrindinius klausimus apie savo išlikimą? Tam reikia susitarti. Ne tik Lietuvoje Vyriausybei reikia susitarti su Prezidentūra, kaip susodinti neaiškius dalykus su aiškiais. Vaidmuo yra tas pats“, – sakė V. Landsbergis.

Kylanti įtampa

Portalas tv3.lt primena, kad Vakarai kaltina Vladimirą Putiną, kad jis planuoja įsiveržti į Ukrainą – buvusią sovietinę respubliką, siekiančią ištrūkti iš Maskvos įtakos zonos ir galiausiai prisijungti prie NATO.

Rusija jau atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį ir kursto prorusiškų separatistų sukilimą pramoniniuose Ukrainos rytuose. Kijevas ir jo Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant per sieną karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rusijai sutelkus pasienyje su Ukraina dešimtis tūkstančių karių, Kijevas ir Vakarai ėmė skambinti pavojaus varpais, kad Maskva galbūt planuoja užimti daugiau Ukrainos teritorijų. V. Putinas neigia planuojantis pulti kaimyninę šalį ir sako, jog kariai perkeliami siekiant apginti Rusiją, Vakarams ir NATO pavojingai arti priartėjus prie jos sienų.

Gruodį V. Putinas paskelbė virtinę saugumo reikalavimų Vakarų šalims, įskaitant reikalavimą neleisti Ukrainai tapti NATO nare.  Atsakydamos Jungtinės Valstijos ir jų partnerės Europoje pagrasino imtis prieš Rusiją griežtų ekonominių sankcijų, jei ši įsiverš į Ukrainą. Tuo pat metu Maskvai buvo pasiūlyta surengti derybas.

Visą „Žinių radijo“ laidą galite išgirsti čia:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų