Balsuojant nepavyko surinkti 85 balsų už apkaltą nė vienu iš keturių pagrindų, nes buvo net keturi balsavimo biuleteniai. Vienas biuletenis buvo skirtas atimti mandatą už kyšininkavimą dėl nuolaidos Darbo partijos reklamai, antras – už kyšininkavimą, kai buvo suteikta parama viešajai įstaigai, trečias – už prekybą poveikiu, susietą su nuolaida partijai, ketvirtas – už prekybą poveikiu, susietą su parama viešajai įstaigai. Dviem atvejais pavyko surinkti 75 balsus, kitais dviem – 74.
Mandatą šią savaitę kiek anksčiau dėl balsavimo už kitą Seimo narį praradęs Petras Gražulis portalui tv3.lt yra sakęs, kad Darbo partija galėjo susitarti su valdančiaisiais dėl jo mandato atėmimo ir P. Gapšio mandato išsaugojimo. Šią prielaidą buvęs parlamentaras išsakė pirmadienį.
Tai jau antras kartas Lietuvos istorijoje, kai Seimo narys teismo sprendimu yra įkalintas, bet jo mandatas nepanaikintas. Taip buvo nutikę 1996-2000 m. kadencijoje, kai už pasikėsinimą sukčiauti buvo nuteistas Seimo narys Audrius Butkevičius, kuris viso įkalinimo metu išsaugojo mandatą.
V. Gapšys jau anksčiau žurnalistams sakė, kad jeigu išsaugos mandatą, pakartotinai kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas sustabdyti bausmės vykdymą, kol teismas priims galutinį sprendimą kasacinėje byloje. Politikas tikisi sau naudingos įvykių tėkmės, nes anksčiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra apvertęs Anykščių mero Kęstučio Tubio bylą aukštyn kojomis ir bei jį išteisinęs, nors apeliacinė instancija buvo politiką nuteisusi.
„Seimas pasakė paprastą dalyką, kad Seimas yra linkęs laukti Aukščiausiojo Teismo sprendimo ir tai yra pats svarbiausias dalykas“, – po balsavimo rezultatų paskelbimo sakė Darbo partijos atstovas Viktoras Fiodorovas.
„Šešėlis krenta tiek pozicijai, tiek opozicijai. Aš manyčiau, kad jeigu teismai, kuriuos kritikavome, įveikė ir pradėjo teisti už korupciją, nebijo teisti, teisėsauga nebijo veikti, tai Seimas, deja, neįveikė tos kartelės ir tai didžiulė reputacinė Seimo krizė“, – apgailestavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas.
Transliaciją iš Seimo žiūrėkite čia:
Vytautas Gapšys: „Esu nuteistas už kalbas“
Nors ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Seimo narys anksti prieš plenarinį posėdį buvo atvežtas į Seimą, kad galėtų tarti savo žodį apkaltos metu. Seimo Statutas numato, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats arba per savo advokatą, bet V. Gapšys advokato nepageidavo, norėjo pasisakyti pats.
Politikas atsiprašė kolegų, kad galbūt kalba bus ne tokia nuosekli, bet aiškino besijaučiantis visiškai teisus. V. Gapšys teigia, kad buvo nuteistas dėl savo kalbų apie įstatymus ir Seimo darbą. Politikas sakė, kad kalbos apie įstatymus, darbotvarkes Seime bei nuolaidos politinės partijos kampanijai yra visiškai teisėti dalykai ir jų negalima suplakti į vieną vietą.
Prokurorai ir apeliacinės instancijos teismo teisėjai laikėsi kitos nuomonės: pasak apkaltinamojo nuosprendžio, už nuolaidą partijai ir lėšas viešajai įstaigai V. Gapšys stengėsi paveikti kolegas Seime, kad būtų įgyvendinti koncerno „MG Baltic“ atstovo Raimondo Kurlianskio prašymai pavėlinti kurio nors įstatymo įsigaliojimo ar balsuoti už tam tikrą pataisą.
„Kalbėsiu apie keletą dalykų: apie grotas ir laisvę, apie teismus ir interpretacijas bei apie ateitį ir viltį. Pirmiausia noriu pradėti nuo to, kad aš esu tas pats Vytautas Gapšys, kuris buvo ir iki lapkričio 22-osios Apeliacinio teismo posėdžio, kuriame buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Stoviu šioje tribūnoje taip pat kaip stovėdavau ir iki tol. Gal tema skirtinga, bet mintys šviesios, valstybės priekin žiūrinčios“, – kalbą pradėjo parlamentaras.
„Tikiu, kad esu teisus. Ir teisus jaučiuosi ne tik širdyje, bet tą teisumą bandysiu pagrįsti faktais iš bylos ir kitų eismų bylų, kurios formuoja praktiką. Kaip ir sakiau, kalbėsiu ir apie grotas. Fizinė mano laisvė yra apribota atliekant bausmę, todėl aš negaliu padaryti visų dalykų, kuriuos norėčiau gyvenime, bet tai nereiškia, kad tai sustabdo mano vidinę laisvę, mano vidinius įsitikinimus, mano vidines pažiūras. Viduje aš išlieku laisvas“, – kalbėjo politikas, tarsi būtų koks politinis ar dvasios, įsitikinimų kalinys.
Savo kalboje V. Galšys citavo netgi Viktoro Hugo romaną „Paryžiaus katedra“, kur veikia kurčias teisėjas, negirdintis nei liudijimų, nei teisiamųjų, nei aplinkinių. Politikas sako, kad Apeliacinio teismo kolegija nebuvo fiziškai kurčia šiuo konkrečiu atveju, bet buvo kurčia perkeltine prasme, nes neįsiklausė į logiškus argumentus.
Savo kalboje jis pateikė Anykščių mero Kęstučio Tubio bylos pavyzdį, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visiškai išteisino politiką dėl prekybos poveikiu panaikindamas apkaltinamąjį apeliacinės instancijos nuosprendį. V. Gapšys šią bylą taikė kaip analogiją savo atvejui bei teigė, kad „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Lietuvos apeliacinis teismas nusuko į kitą pusę.
„Nesileisiu į kiekvieną epizodą, tam neturiu ir laiko, bet paminėsiu keletą dalykų. Juo labiau, kad salėje yra žmonių, kurie tuos faktus prisimena, apie juos liudijo ir teismuose. Pavyzdžiui, Vilniaus-Uteno kelias. Taip, R. Kurlianskis manęs klausė vieno dalyko: ar tas projektas bus įtrauktas į Seimo darbotvarkę, ar yra planuojama. Aš net negalėjau įsivaizduoti tuo metu, kad dabar būsiu teisiamas, kad pasakysiu, ar bus įtrauktas, ar nebus įtrauktas“, – pasakojo V. Gapšys.
„Aš nebežinau, ką aš galiu padaryti ir kaip galui įrodyti, kad esu ne kupranugaris. Padariau viską, ką galima padaryti įrodinėjant ir padarysiu viską Lietuvos Aukščiausiajame Teisme“, – teigė politikas.
Bakas: mus įtikinėja, kad tartis dėl koncernui naudingų sprendimų – normalu
Bet, pavyzdžiui, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ priklausantis V. Bakas pateikė kitą versiją. Pasak jo, V. Gapšys ir Darbo partija bando įtikinti, kad susitarimai su koncernu už nuolaidas partijos reklamai koncerno valdomuose žiniasklaidoje kanaluose yra normali praktika, bet taip mąstant galima prarasti valstybę.
„Man atrodo, ponas V. Gapšys, o tai labai gaila, tikrai labai gaila, bando įtikinti mus, visą Seimą ir Lietuvą, kad politinio veikimo logika arba schema kai už nuolaidas ar kyšius tariesi su stambiais lobistais ar korporacijomis dėl jiems naudingų sprendimų yra normalu. Taip, iš pažiūros yra normalu sutvarkyti Vilnius-Utena kelią viešojo intereso požiūriu, bet mano klausimas, ar ponas V. Gapšys kalbėjosi su Lietuvos piliečiais, kurie važinėja tuo keliu, ar kalbėjosi su kitomis įmonėmis, kurios norėtų konkuruoti dėl tų konkursų? Ne, „MG Baltic“ tikslas Vilnius-Utena kelio projekte buvo kitas, kad projektas atitektų koncernui ir dėl to buvo kuriama platesnė koalicija ir iš Darbo partijos, ir iš kitų partijų“, – paaiškino V. Bakas.
„Aš vis tik manyčiau, kad tai nusikaltimas, ką pasakė ir teismas. Jeigu toks santykis bus normalus, mes galime galbūt nelaimėti rinkimų, nes LNK galbūt mažiau kvies į laidas, ponas Mockus, bet mes galime prarasti valstybę. (...) Teisės viršenybė nėra tada, kai susitariu su Mockumi dėl konkursų ir dėl įstatymų, teisės viršenybė tada, kada verslas gali skaidriai dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir juos laimėti“, – pridūrė politikas.
Kad mandatas būtų panaikintas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai, bet balsavimas yra slaptas, todėl labai sunku nuspėti, kas kaip balsuos. Bet labai tikėtina, kad Darbo partijos frakcija palaikys savo partietį ir arba nedalyvaus balsavime, arba balsuos prieš apkaltą.
Kadangi V. Gapšio atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, apkaltos procesas vyksta supaprastinta tvarka, tai yra, Seimui nereikėjo kreipti į Konstitucinį Teismą.
Šis politikas į Seimą išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą. Jeigu Seimas ketvirtadienį panaikins jo mandatą, V. Gapšio vietą parlamente užims kitas Darbo partijos 2020 metų kandidatų sąraše įrašytas politikas – Petras Čimbaras.
„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje – apkaltinamasis nuosprendis
Lapkričio mėnesio pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas kaltais dėl papirkimo, kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo pripažino verslininką Raimondą Kurlianskį, tuometinius Seimo narius Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį, Šarūną Gustainį, Gintarą Steponavičių, taip pat koncerną „MG Baltic“, kuris šiuo metu vadinasi „MG grupė“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją.
Iš visų nuteistų fizinių asmenų tik V. Gapšys šiuo metu turi Seimo nario mandatą.
Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, buvęs koncerno „MG Baltic“ atstovas R. Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus politikus: tai yra, tuometinę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę bei komiteto narius, taip pat bei tuometinę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę. Koncerno atstovas siekė, kad pats V.Gapšys ir kiti politikai, vykdydami savo įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė „MG Baltic“ atstovavęs R. Kurlianskis.
Už šių susitarimų įvykdymą buvo susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, buvo gauti kaip papildoma 12 100 eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 000 eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“. Apeliacinis teismas pripažino, kad R. Kurlianskis šiuo atveju papirkinėjo ir prekiavo poveikiu, o V. Gapšys – kyšininkavo ir prekiavo poveikiu.
V. Gapšys pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kartu prašydamas stabdyti bausmės vykdymą, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nepriėmė galutinio sprendimo, kuriuo būtų įvertintas apkaltinamasis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, nes nuteistieji siekia jį panaikinti ir palikti galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus šioje byloje nebuvo apkaltintas. Verslininkas ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, bet tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad D. Mockus būtų tapęs kaltinamuoju. Vis tik įsiteisėjusiame Apeliacinio teismo nuosprendyje ne vienoje vietoje kalbama apie epizodinį verslininko D. Mockaus dalyvavimą, iš jo matyti, jog koncerno prezidentas turėjo informacijos apie vykstančius procesus.
Kokios konkrečios bausmės skirtos politikams ir juridiniams asmenims
– Raimondui Kurlianskiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 18 830 eurų dydžio bauda, taip pat jam 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse.
– Eligijui Masiuliui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Jam taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei konfiskuota 241 490 eurų.
– Vytautui Gapšiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Jam taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 8 000 eurų.
– Šarūnui Gustainiui paskirta bausmė – 18 830 eurų bauda, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4 350 eurų.
– Gintarui Steponavičiui paskirta 15 064 eurų bauda ir 4 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
– Koncernui „MG Baltic“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 129 800 eurų bauda.
– Liberalų sąjūdžiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – 376 600 eurų bauda.
– Darbo partijai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 301 280 eurų bauda.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Nepriekaištinga reputacija būtina valstybės tarnyboje.
