Premjeras Andrius Kubilius parlamentarams pateikė vyriausybės veiklos ataskaitą už praėjusius metus, kurioje, iš 9-nių užsibrėžtų prioritetų įgyvendinti tik du. Apžvalgininkai jau anksčiau dokumentą spėjo pavadinti nebūtų nuopelnų rinkiniu.
Ministras pirminikas žadėjo tinkamai atlyginti visuomenės ištvermingumą ir kantrybę. „Turime dirbti taip, kad krizės patirti praradimai būtų atlyginti su kaupu“, - kalbėjo A. Kubilius.
Gyrėsi sėkminga veikla
Iš devynių praėjusiųjų metų veiklos prioritetų, įvykdyti pavyko tik du: tolesnis viešųjų finansų konsolidavimas ir efektyvus išteklių naudojimas , diegiant į rezultatus orientuotą valdymo modelį bei apskričių reforma.
Iš dalies įvykdyti likę prioritetai: darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas, valstybės tarnybos modernizavimas ir kova su korupcija, socialinės srities struktūrinė reforma, sveikatos apsaugos reforma, švietimo srities struktūrinės pertvarkos, energetika ir transportas, elektroninių viešųjų paslaugų plėtra,
Nepaisydamas, kad daugiau nei du trečdaliai užsibrėžtų uždavinių neįgyvendinti, ministras pirmininkas pastebėjo, kad tai ne tik vyriausybės, bet ir visų žmonių pasiekimai. Jis nuolat pabrėžė ūkio atsigavimą, sakė, kad šalis grįžta į prieškrizinį lygį ir Lietuva padarė tai, ko nesugebėjo padaryti tokios Europos valstybės, kaip Graikija, Portugalija, Airija ir Ispanija.
Į klausimą, ar buvo galima pasiekti geresnių rezultatų, ministras pirmininkas sakė, kad Lietuvai dar reikia daug ko pasimokyti ir stengėsi užbėgti už akių galimai opozicijos kritikai. „Vyriausybę galima kritikuoti, nesame šventieji ir darome klaidų. Kritika dažnai paviršutiniška ir dažnai destruktyvi“, - teigė A. Kubilius.
A. Kubilius ragino neatsipalaiduoti ir nepasiduoti pasiduoti pagundai išlaidauti. „Sunkiausi krizės išbandymai lieka praeityje. Politikų atsakomybė yra žvelgti į priekį ir tinkamai pasitikti tuos iššūkius, kurie laukia ateityje“, - kalbėjo A. Kubilius.
Pirmiausia klausė opozicinės frakcijos
Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys kritikavo vyriausybę neturint aiškios dėl Energetikos strategijos, pasigedo ateities vizijos ir perspektyvos.
„Tvarkos ir Teisingumo“ seniūnas Valentinas Mazuronis abejojo, ar eksporto kilimas – vyriausybės nuopelnas. Darbietis Kęstutis Daukšys domėjosi, kas buvo padaryta dėl naujos atominės elektrinės ir suskystintų dujų terminalo statybos.
Krikščionių frakcijos seniūnas kaltino premjerą neįsiklausant į kitų nuomonę. Klausė, ar pastarasis sutinka, kad per dideli mokesčiai ir paramos verslui nebuvimas stabdo investicijas. A. Kubilius gynėsi, kad mokesčiai nėra komplikuoti, tačiau pripažino, kad kai ką galima taisyti. „Tikrai taip nedramatizuočiau situacijos, kaip jūs bandote nupaišyti“, - kalbėjo A. Kubilius.
Liberalų ir centro sąjungos narys Žilvinas Šilgalis vyriausybės ataskaitoje pastebėjo panegiriką ir prisiimamus nuopelnus už svetimus darbus bei prašė netrukdyti sportininkams.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Vida Čigriejienė teiravosi kultūros ministro apie Valdovų rūmų likimą, o Arūnas Gelūnas negalėjo atsakyti, kaip bus sprendžiamas statybų rangovo klausimas, tačiau leido suprasti, kad darbai nesustos. Klausimų sulaukė ir finansų, aplinkos, susisiekimo, socialinės apsaugos bei darbo ministrai.
Diskutuota ir juokauta
Lietuvos Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas priminė Latvijos, Estijos ir Lenkijos pavyzdžius, kai su krize kovojusios partijos išlaikė rinkėjų pasitikėjimą ir tebėra valdžioje.
Tuo tarpu „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Egidijus Klumbys buvo linkęs šmaikštauti: „Jei būtų nukritęs mėnulis, būtų buvę kur kas blogiau ir aš taip supratau, kad tai – jūsų vyriausybės nuopelnas“, - E. Klumbys teiravosi premjero.
„Esminis dalykas yra tame, kad šitoje vyriausybėje ministrai tik būna savo vietoje ir nieko nedaro“, - kaltino vyriausybę kitas tvarkietis Jonas Ramonas, pasigedęs pagarbos kaimui ir ūkininkams, o bendrapartietis Julius Veselka džiaugėsi išgirdęs daug pažadų ne tik atkurti, bet ir padidinti prieš krizę sumažintas pensijas..
Atsakydamas į liberalsąjūdiečio Petro Auštrevičiaus paklausimą, A. Kubilius ateityje žadėjo mažinti valstybės deficitą, tęsti energetikos sistemos pertvarką ir nepamiršti ilgalaikės raidos perspektyvos – ieškoti investicijų bei ekonomikos plėtros, kuri garantuotų konkurencingos ekonomikos ateitį bei kurtų kvalifikuotas darbo jėgas.
A. Kubilius negalėjo pažadėti, kad per metus būtų galima pritraukti tokias investicijas, kurios staigiai sumažintų nedarbą. „Bedarbystės mažėjimas tikrai užtrunka pakankamai ilgą laiko tarpą“, - atsakė A. Kubilius.
Priims rezoliuciją
Remiantis Seimo statutu, kiekvienais metais iki kovo 31 d. Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Penkioliktosios Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitą sudaro įžanga, Vyriausybės prioritetų įgyvendinimo apžvalgos dalis ir pagrindinė dalis, atspindinti Vyriausybės programos įgyvendinimą.
Įžangoje glaustai pristatomi pagrindiniai Vyriausybės 2010 metų veiklos rezultatai. Vyriausybės prioritetų įgyvendinimo apžvalgos dalyje pristatomi pasiekimai ir rezultatai pagrindinėse Vyriausybės prioritetinėse srityse. Pagrindinėje dalyje pateikiama Vyriausybės programos įgyvendinimo 2010 metais rezultatų apžvalga ir Vyriausybės 2011 metų prioritetai.
Pristatęs ataskaitą Ministras Pirmininkas ir ministrai atsakė į Seimo narių klausimus. Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarstys Seimo komitetai ir bus rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją.
G. Vagnorius: Vyriausybė beatodairiškai dar pasiskolino 9,5 mlrd. litų
Vertindamas Andriaus Kubiliaus pateiktą Vyriausybės veiklos ataskaitą, ekspremjeras Gediminas Vagnorius teigia, kad praėjusiais metais Vyriausybės vadovas kartu su aplinkos, ūkio ir energetikos ministrais demonstravo absoliutų neveiklumą, dėl to, net ir padidinus mokesčius, į valstybės iždą gauta mažiau lėšų nei kritiniais 2009 metais.
Politiko nuomone, ekonomikos nevaldanti Vyriausybė dar labiau pagilino ekonominę krizę, ir tai akivaizdžiai liudija per metus net 30 procentų išaugęs nedarbas.
„A. Kubilius apsimelavo, „pagražindamas“ metinę valstybės skolą iki 8,1 proc. BVP, kai, pagal oficialius Finansų ministerijos pranešimus, Vyriausybė praėjusiais metais valstybės skolą išaugino rekordiniu 9,5 mlrd. litų dydžiu, o tai viršijo net 10 proc. BVP. Vyriausybė ne viešųjų finansų sistemą stabilizavo, o tik įjunko gyventi iš skolintų lėšų“, – sako G. Vagnorius.
Jo teigimu, Vyriausybė, praėjusiais metais beatodairiškai pasiskolinusi dar beveik 10 mlrd. litų, neatsakingai stumia šalį į finansinį bankrotą.
„Tenka apgailestauti, kad iš šalies administracijos „vyriausiojo vadybininko“ Andrius Kubilius tapo abejotinu Vyriausybės spaudos atstovu, nuolat gąsdinančiu tautą, jog šalies pensininkai ir dirbantieji pagerėjimo turės palaukti keletą dešimtmečių“, – sako Krikščionių partijos lyderis G. Vagnorius.
Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarstys parlamentiniai komitetai, ir bus rengiama speciali Seimo diskusija. Jos pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją.
