Vyriausybės ekspertas: „AstraZeneca“ nerekomenduos skiepyti jaunesnių nei 40 m., persirgusiems – viena dozė

Vis garsėjant diskusijoms dėl persirgusiųjų skiepijimo ir amžiaus ribos, kokie žmonės galėtų gauti „AstraZeneca“ vakciną, onkoimunologas Marius Strioga teigia, kad amžiaus kartelė šiam skiepui turėtų būti pakelta. Be kita ko, tvirtino jis, ketinama uždegti žalią šviesą persirgusiųjų koronavirusu skiepijimui viena doze.

Nepriklausoma patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės pirmadienį svarstė, ar leisti persirgusius koronavirusine infekcija skiepyti tik vieną kartą.

Nors infektologai ir mokslininkai tam sako vieningai pritariantys, problemų kelia teisinis reguliavimas, mat gamintojas tokios išimties nėra numatęs.   

„Buvo išdėstyta mokslinė informacija apie persirgusius ir jų skiepijimą, tačiau konkretūs sprendimai nebuvo priimti. Dar šiandien numatomas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) grupės posėdis, jo metu turėtų būti klausimas nagrinėjamas iš teisinės pusės, ar galima būtų persirgusiems skirti tik vieną dozę“, – informavo VU Gyvybės mokslų centro imunologė, profesorė Aurelija Žvirblienė.

Visgi Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, kitas Ekspertų tarybos narys dr. Marius Strioga teigė, kad sprendimas kaip ir aiškus, tereikia išleisti įsakymą.

„Bus viena dozė. Protokole bus užfiksuota, kad taip siūloma, tai, panašu, kad priims. Tad tereikės išleisti įsakymą“, – portalui tv3.lt teigė jis.

Siūlė „AstraZeneca“ neskiepyti jaunesnių nei 60 m.

Jungtinei Karalystei (JK) pateikus rekomendacijas, kad „AstraZeneca“ sukurta vakcina turėtų būti skiepijami tik vyresni nei 40 m. amžiaus žmonės, šis klausimas buvo įtrauktas ir į Ekspertų tarybos posėdį. 

Visgi A. Žvirblienė teigė, kad daug dėmesio jam nebuvo skirta, tačiau pridūrė sutinkanti, kad reikėtų riboti amžiaus grupes, nes vakcinos naudos ir rizikos santykis mažėja skiepijant jaunesnius žmones.

REKLAMA

„Jei jau JK, kurie nepaprastai palaiko vakcinaciją „AstraZeneca“ skiepais, pateikia tokią rekomendaciją, manyčiau, tai yra svarbus indikatorius“, – sakė ji.

Kaip teigė M. Strioga, nors amžiaus ribą šios vakcinos naudojimui ekspertai siūlė daug aukštesnę – net 60 m., greičiausiai bus apsispręsta taikyti žemesnę. 

„Matyt, bus pasirikta 40 m. amžiaus riba, kai rizika būtų didesnė už naudą, remiantis turimais duomenimis. Taigi mes siūlėme didesnę ribą, bet greičiausiai neskiepys jaunesnių nei 40 m.“ – aiškino jis.

Anot jo, kaip argumentavo SAM, jei riba būtų pakelta iki 60 m., tokiu atveju vakciną praktiškai tektų išmesti lauk.

„Nežinau, kokį galutinį sprendimą priims, bet kažin, ar bus 60 m., nes tada ta vakcina tarsi prarandama. Bet, aišku, kad jaunų skiepyti tikrai nereikėtų, ypač abiturientų, kas pas mus buvo padaryta“, – pastebėjo onkoimunologas.

Portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė pranešė, kad Lietuvoje registruoti pirmieji du neįprastų kraujo krešulių atvejai žmonėms, paskiepytiems „AstraZeneca“ vakcina. 

Vaistų agentūra atliko analizę

Prielaidų tokiems svarstymams sudaro papildomai atlikta Europos vaistų agentūros (EVA) šio preparato naudos ir rizikos analizė. Kaip konferencijoje minėjo VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, tokį tyrimą pavedė atlikti Europos Komisija po to, kai EVA balandžio pradžioje pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis.

Papildoma analizė, anot VVKT vadovo, parodė, kad jaunesnių – 20–29 ir 30–39 metų – žmonių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina gali būti persvarstytas atsižvelgiant į sergamumą šalyje, gydymą ligoninėse ir kitų vakcinų prieinamumą.

REKLAMA

Remiantis šiuo Europos vaistų agentūros tyrimu, „AstraZeneca“ vakcinos nauda didėja su skiepijamų asmenų amžiumi ir prastėjant epidemiologinei situacijai šalyse.

Pavyzdžiui, esant tiek mažam, tiek vidutiniam, tiek aukštam sergamumui, visose amžiaus grupėse vakcina padėjo išvengti daugiau gydymo ligoninėse atvejų, nei nustatyta neįprastų kraujo krešulių atvejų.

Panaši situacija ir vertinant gydymą reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Visose amžiaus grupėse vakcina padėjo išvengti daugiau tokio gydymo esant vidutiniam ir aukštam sergamumui, o esant mažam sergamumui – gydymo reanimacijoje vyresniems nei 60 metų žmonėms.

Jaunesnių asmenų grupėje žemo sergamumo atveju dažniau registruota neįprastų krešulių atvejų, nei išvengto gydymo reanimacijos skyriuose.

Vertinant mirtis nuo COVID-19, vyresniems nei 30 metų asmenims vakcina to padėjo išvengti esant aukštam ir vidutiniam sergamumui, o vyresniems nei 60 metų ir esant žemam sergamumui. Ši Europos vaistų agentūros analizė atlikta, remiantis skaičiavimu, jog „AstraZeneca“ efektyvumas siekia 80 procentų.

Kolektyvinam imunitetui reiktų daugiau nei 90 proc. imunizacijos

Ekspertai taip pat svarstė ir galimus tolesnius pandemijos plitimo valdymo modelius – kokio lygio esant populiacijos imunizacijai (vakcinacijai ir natūraliai įgytam imunitetui), pandemijos plitimo rodikliams, lovų ligoninėse ir reanimacijos skyrių užimtumui jau galima planuoti grįžimą į įprastą gyvenimo su COVID-19, kaip sezonine liga, ritmą.

Kaip informavo A. Žvirblienė, nuspręsta suburti analitikų, matematikų grupę, kurie sumodeliuotų, kaip keičiasi situacija priklausomai nuo vakcinacijos lygio. 

„Premjerė pritarė, kad turėtų būti tokia grupė, kuri šiais skaičiavimais užsiimtų. Nes kol kas galima remtis tik kitų šalių pavyzdžiais. Duomenų analitikai turėtų įvertinti visus rodiklius – kiek veikia atlaisvinimai, kiek vakcinacija, kiek galbūt ir atšilęs oras ir pan.“ –  pastebėjo ji.

REKLAMA

Kaip savo ruožtu pažymėjo M. Strioga, remiantis Izraelio duomenimis, staigus ženklus atvejų kritimo bus galima sulaukti, kai bus pasiektas 40 proc. imunizacijos lygis. 

„Tačiau vargu ar kolektyvinį imunitetą pavyks pasiekti, nes, atsižvelgiant į viruso mutacijas, vakcinų efektyvumo nuo jų procentiškumą, kiek yra nenorinčių vakcinuotis, taip pat žinant, kad vakcina ne pilnai apsaugo nuo platinimo, visuomenės imunitetui reikėtų ne 60–70, o 90 proc. mažiausiai. Tačiau tai pasiekti neįmanoma vien dėl to, kad negalima skiepyti jaunesnių nei 16 m. asmenų, o vaikai sudaro daugiau nei 10 mūsų populiacijos. Taigi tai pasiekti greičiausiai yra utopija, bet artėti link jo yra tikslinga“, – pabrėžė specialistas.

Anot jo, dabar turint apie 27–28 proc. imunizuotos populiacijos ir virš 150 tūkst. kas savaitę pristatomų vakcinos dozių, minėtus 40 proc. galima būtų pasiekti artimu laiku – birželio viduryje–liepos pradžioje.

Kokie skiepai tiks revakcinacijai?

Pašnekovas sutiko, kad vyksta tam tikros lenktynės tarp viruso atmainų ir skiepijimo greičio, tačiau teigė, kad galvojant apie revakcinaciją pakaktų ir nemodifikuotų vakcinų.

„Tam, kad įveiktume atmainas, reikės revakcinuotis. Ką rodo tyrimai, pakanka ir nemodifikuotos „Pfizer“ vakcinos, kad tiesiog būtų sudaryti didesni titrai. Kadangi antikūnų prieš atmainas kokybė yra silpnesnė, tai visa tai galima įveikti kiekybe“, – aiškino M. Strioga.

Tačiau galvojant apie revakcinaciją kol kas kalbama tik apie mRNR tipo vakcinas – „Pfizer“ ir „Moderna“ gamintojų.

„Jos labiausiai veikia ir prieš mutacijas. Jau yra tiriama abiejų jų efektyvumas tiek ir prieš „afrikinę“ atmainą, bet yra duomenų, kad apsaugant gali pilnai pakakti ir šiuo metu turimos vakcinos. Dabar klinikiniame tyrime revakcinacija yra tiriama taikant tą pačią vakciną, kuri buvo prieš originalųjį virusą, taip pat taikant prieš naująją atmainą ir mišinį. Ką pasakė ir pats „Pfizer“ direktorius, tikėtina, kad revakcinacijos gali reikėti praėjus 9 mėnesiams po pirmosios dozės“, – sakė onkoimunologas. 


Rašyti komentarą...
A
2021-05-11 13:17:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jūs blūdinat,kaip tik įmanoma,ekspertai atsirado,ar jūs tą vakciną gaminot,kad čia keitinėjat:tai vieną dozę,tai tris,tai po trijų savaičių,tai po dvylikos kažkokia nesąmonė,matyt patys nesiskiepinote,o tik suvaidinote,kaip grybauskaitė,baikit žudyt žmones,manau tie kurie skiepinosi,daugiau tikrai nesiskiepins,nes čia kažkas nešvaraus vyksta
Atsakyti
-3

T
Tiesa
2021-05-11 13:33:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gryna nesąmonė,tik bereikalingas pinigų švaistymas ir bus didelis gyventojų praradimas....nebereikės trečio skiepo neaiškų no kokios ligos...baisu kai Lietuva pasiduoda į šetono rankas
Atsakyti
-4

S
Sos
2021-05-11 14:03:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tie ekspertai,tegul pirmiausia ant savęs išbando tas vakcinas,o ne ant kitų žmonių! Ir kodėl žmonės leidžia ant savęs eksperimentuoti?! Po to geria skystinančius,naudoja visokias priemones,kad pašalintų šalutinį skiepų poveikį! O kas bus po kelių mėnesių po to skiepo niekas neaišku! ?!!!
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų