• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Artėjančių metų valstybės biudžetas vertinamas įvairiai – finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės vertinimai skiriasi. Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro vadovė paaiškino, kodėl projektą mato pesimistiškiau bei įspėjo, ko reikėtų saugotis.

GALERIJA (10)

Artėjančių metų valstybės biudžetas vertinamas įvairiai – finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės vertinimai skiriasi. Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro vadovė paaiškino, kodėl projektą mato pesimistiškiau bei įspėjo, ko reikėtų saugotis.

REKLAMA

Laidoje valstybės biudžeto projektą pakomentavo Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.

Pastaraisiais metais valstybės išlaidos sparčiai didėjo. Kaip jūs vertinate, ar Lietuva gyvena pagal savo finansines galimybes?

REKLAMA
REKLAMA

J. Rukšėnaitė: Mes įvertinome pateiktą biudžeto projektą, 2027-ųjų, 2029-ųjų metų. Iš tiesų matome, kad deficitas viršija 3 proc. BVP, skola sparčiai didėja, artėja prie 60 proc. BVP lygio. Jau biudžeto projekte buvo konstatuota, kad bus nesilaikoma fiskalinės drausmės taisyklių.

REKLAMA

Mes savo išvadoje tą patvirtinome ir netgi atlikome papildomą vertinimą. Matome, kad deficitas gali būti dar didesnis, gali siekti net ir 6 proc. BVP artimiausiais metais. Skola gali dar sparčiau didėti, lyginant su biudžeto projektu. Rizikų pakankamai daug matome.

Ką tie skaičiai reiškia? Kodėl vis dėlto blogai, kai deficitas viršija 3 proc.? Arba, kai skola auga virš 70 proc.?

REKLAMA
REKLAMA

J. Rukšėnaitė: Tuomet, kada valstybė surenka mažiau pajamų negu yra išlaidos, tuomet ir susidaro deficitas. Deficitą norint finansuoti yra skolinamasi, auga skola. Priklauso, kur keliauja skolinami pinigai. Ar jie keliauja investicijoms ir taip vėliau skatinamas augimas, ar tie pinigai keliauja einamosioms išlaidoms.

Dabar, ką mes matome – iš tiesų skola yra didėjanti, atitinkamai didėja ir skolos aptarnavimas, tai yra palūkanos. Jeigu šiemet valstybė moka apie 1 milijardą eurų vien už palūkanas, tai 2029-aisiais metais gali siekt jau apie 2 milijardus eurų, arba 2 proc. BVP.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai reiškia, kad ši suma vietoje to, kad galėtų būti panaudojama viešosioms paslaugoms, kaip švietimui, sveikatai ir panašiai, ji bus nukreipiama skolos aptarnavimui – palūkanas mokėti. Tas neramina. Didėjimas yra spartus, dar paminėčiau, kad panaši suma, apie 2 milijardus eurų, visai neseniai tiek buvo skiriama gynybos išlaidoms.

REKLAMA

Taip pat, 2 proc. – po finansų krizės mes tiek pinigų skyrėme skolai aptarnauti. Štai, mes grįžtame vėl prie panašių skaičių.

Viešai buvo diskutuota ir apie tai, kad skiriasi vertinimai bei skaičiavimai, kuriuos pateikia finansų ministerija ir Valstybės kontrolė, kas lemia šiuos skirtumus?

J. Rukšėnaitė: Iš tiesų, mūsų scenarijus atrodo pesimistiškesnis. Galima sakyti, kad makroekonominės prielaidos yra panašios, tiek mūsų, tiek finansų ministerijos. Pavyzdžiui, BVP augimas, infliacijos augimas yra panašios.

REKLAMA

Esminis skirtumas, kad finansų ministerija sudarydama biudžeto projektą remiasi esama politika, esamais priimtais sprendimais. Mes, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija, esame šiek tiek laisvesni, tai mes į savo scenarijų galime įtraukti ir tam tikras papildomas prielaidas.

Čia ir būtų skirtumas, kad išlaidų, pajamų prielaidos skiriasi tarp mūsų ir finansų ministerijos. Mes taip pat galime į savo scenarijų įtraukti tam tikras rizikas, kas, galbūt, neįtraukta į biudžeto projektą. Pavyzdžiui, papildomas pensijų indeksavimas, darbo užmokesčio augimas viešajame sektoriuje, kas dar nėra numatyta sprendimais, nėra įtraukiama į biudžeto projektą, bet mes įtraukiame. Dėl šių priežasčių mūsų scenarijus ir pesimistiškesnis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar galėčiau paminėti, kur matome, kad pajamos gali kitais metais būti šiek tiek mažesnės, tai, pavyzdžiui, mokesčių surinkimas iš mokesčių administravimo gerinimo. Mes to nelaikome tvariomis pajamomis, kaip ir dauguma fiskalinių institucijų, nes kol nesurinkti mokesčiai, nesurinktos tos papildomos pajamos, neturime fakto, tai ir nelaikome tvariomis pajamomis. Kaip ir minėjau, darbo užmokesti viešajame sektoriuje gali sparčiau būti didinamas, nei numatyta.

REKLAMA

Premjeras yra sakęs, kad fiskalinei drausmei atkurti gali prireikti 7-8 metų. Kaip vertinate tokį terminą? Ar Lietuva gali leisti sau taip ilgai gyventi su deficitu?

J. Rukšėnaitė: Aš suprasčiau, kad grįžimas prie fiskalinės drausmės tai ne tik, kad deficitas būtų mažiau, nei 3 proc. BVP, bet taip pat Lietuva turėtų laikytis ir grynųjų išlaidų įsipareigojimo. Šiuo metu būtent Lietuvos biudžetas ir neatitinka fiskalinės drausmės taisyklių, viena priežasčių yra tai, kad grynųjų išlaidų augimas neatitinka tai, ką esame įsipareigoję.

REKLAMA

Galvoju, 7-8 metai tikrai nemažas laiko tarpas. Jau po jų tikrai vertėtų būti grįžus prie tvarių finansų, laikytis fiskalinės drausmės taisyklių. Kodėl tai yra svarbu? Nes, kuo ilgiau yra didinamas deficitas, kuo ilgiau jis yra pernelyg didelis, tada reiškia, kad ir skola didėja, tai sniego gniūžtės efektas – didėjant skolai, didėja palūkanos, didėja jų aptarnavimas, mažėja fiskalinė erdvė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai reiškia, kad ateityje dėl tam tikrų šokų, ar ekonominių, ar geopolitinių, nebus tiek erdvės valstybei dar padidinti skolą ir padėti savo pažeidžiamiems gyventojams, verslams ar panašiai. Užtat mes ir išvadoje minime – turi būti planas, kaip kuo greičiau grįžti prie tvarių finansų.

Kas yra Europos Sąjungos perviršinio deficito procedūra? Kiek turime rizikos ir grėsmių?

J. Rukšėnaitė: Pirmiausiai Europos Komisija rengtų būtent ataskaitą ir įvertintų valdžios sektoriaus deficitą – kokio dydžio, kokios priežastys lemia ir panašiai. Tuomet šita ataskaita būtų pagrindas būtent perviršinio deficito procedūrai pradėti.

REKLAMA

Procedūra, pirmiausia, ką reiškia? Aš sakyčiau, daugiau tai yra ir reputaciniai dalykai. Valstybė, paprastai sakant, po padidinimo stiklu turėtų kuo greičiau priimti tam tikrus sprendimus, kaip valdyti viešuosius finansus, kaip mažinti išlaidas, kaip mažinti deficitą. Tai reikėtų atlikti labai greitai, tuomet šalis būtų stebima, pastoviai teikiamos ataskaitos.

Dar, kas svarbu – jeigu šalis nesugeba greitai atlikti tų veiksmų, nesugeba greitai tvarkytis su savo finansais, tai gali tada grėsti ir tam tikros sankcijos, baudos. Nenorėčiau, galbūt, įvardinti pinigine prasme, bet grėstų tam tikros baudos, skolinimosi apribojimas ir panašiai.

Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia: 

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų