„Šie įstatymo pakeitimai yra dar vienas svarbus žingsnis kuriant sąlygas NATO sąjungininkų buvimui šalyje. Įgyvendiname Vokietijos išreikštą poreikį iki 2027-ųjų pabaigos turėti reikiamą susisiekimo infrastruktūrą iki poligono ir jo teritorijoje“, – sako krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
„Pakeitimai leis siekti, kad būtina susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra būtų įrengta su Vokietijos partneriais sutartu laiku“, – teigia infrastruktūros klausimus kuruojanti ministerijos atstovė.
Pasak KAM, be šio įstatymo išimčių geležinkelio atšaka galėtų būti sukurta 2030-aisiais.
Anksčiau skelbta, jog statant karinį miestelį Susisiekimo ministerija siūlo nutiesti naują apie 8,6 kilometro ilgio 1520 milimetrų pločio geležinkelio vėžę atkarpoje tarp Jašiūnų ir Stasylų, Šalčininkų rajone.
O. Mašalė vasarį interviu BNS sakė, kad geležinkelio atšaka į Rūdninkų poligoną yra viena kariniam mobilumui svarbių strateginių krypčių, ja būtų gabenama tiek karinė technika, tiek personalas. Anot jos, projekto vertė siektų apie 60 mln. eurų.
Driektųsi apie 1,6 km geležinkelis bei rampa
Poligono teritorijoje driektųsi apie 1,6 km geležinkelis bei rampa, skirta kroviniams ar sunkiajai karinei technikai krauti, Vokietijos brigados kariams įlaipinti.
Kartu būtų įrengtos pervažos kelyje Sližiūnai–Gerviškės–Narkuškės bei Biržės gatvėje prie Dainavos kaimo, taip pat pralaidos, o prireikus – signalizacijos, ryšių ir elektros tiekimo įrenginiai.
Pakeitimai, kuriems antradienį pritarė Vyriausybė, taip pat sudarys palankesnes sąlygas dujų tiekimo, elektros tinklų plėtrai ir įrengimui.
Įstatymo pataisomis numatoma supaprastinti teritorijų planavimo, žemės paėmimo ir statybų procedūras, kai inžinerinės infrastruktūros objektai, būtini poligono veiklai, yra statomi už jo ribų.
Taip pat siekiama įtvirtinti galimybę ministerijai išnuomoti poligono teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus vystytojams, kai to reikia valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės projektams ar subjektams, atsakingiems už reikalingos inžinerinės infrastruktūros įrengimui, kai ji reikalinga karinei infrastruktūrai funkcionuoti.
Kaip rašė BNS, Vokietija yra įsipareigojusi dislokuoti karių brigadą Lietuvoje iki 2027 metų pabaigos. Pernai balandį į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados elementas, atsakingas už brigados perkėlimo planavimą. Numatoma, kad iki šių metų pabaigos vokiečių karių skaičius išaugs iki 500.
Bundesvero pajėgoms svarbus Rūdninkų karinis miestelis bus statomas maždaug pusantro kilometro atstumu nuo Rūdninkų gyvenvietės, projektą norima įgyvendinti iki 2027-ųjų. Tikimasi, jog prie miestelio statybų finansiškai prisidės Europos investicijų bankas.
KAM skaičiavimu, valstybės turtiniai įsipareigojimai Rūdninkų karinio miestelio vystymui galėtų siekti apie 1,8 mlrd. eurų (su PVM).
Šiuo metu vyksta karinio miestelio inžinerinių tinklų įrengimo darbai, pradedami pastatų statybos darbai. Pirmojo etapo metu iškils būsimo karinio miestelio infrastruktūros dalis, leisianti daliai Vokietijos brigados įsikurti dar nepabaigus viso karinio miestelio statybos.
Antrasis etapas Rūdninkų karinio miestelio konkurso etapas bus vystomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu bei suskaidytas į tris dalis, sumažinant valstybės riziką. Iki gegužės pabaigos įmonės turės pateikti pirminius pasiūlymus, vėliau vyks techninės, finansinės ir teisinės derybos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
