Anot VSD, nuo 2008-ųjų, „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, koncernui „atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje.
„Juo tapo dabartinis tarybos narys E. Šatas, anksčiau buvęs Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos skyriaus vedėju“, – nurodo VSD.
Ši VSD rašto dalis prieš kelias savaites pateiktoje informacijoje buvo užtušuota kaip slapta, bet praeitą savaitę buvo išslaptinta ir pateikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
Paskirtas nuo 2011-ųjų
E. Šatas Konkurencijos tarybos nariu paskirtas nuo 2011-ųjų rugpjūčio, 2012-ųjų gegužę jį tarybos pirmininkas Šarūnas Kesarauskas paskyrė savo pavaduotoju, 2017-aisias E. Šatas paskirtas naujai šešerių metų kadencijai. Abu kartus jį į pareigas paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – Sauliui Skverneliui.
Pažymima, jog 2011-aisiais su E. Šatu „nuolat kontaktavo“ koncerno atstovai – „MG Baltic“ valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė Inga Žemkauskienė.
Anot VSD, sprendžiant dėl leidimo koncernui įsigyti „Alitos“ akcijas, E. Šatas „nuolat bendravo su koncernui minėtame sandoryje atstovavusiu advokatu, kuriam perduodavo informaciją, o šis perduodavo ją MG atstovams“.
Informacijoje nurodoma, kad 2014 metų lapkričio 27 dieną Konkurencijos tarybos posėdyje E. Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams“. Įsigyti įmonę taip pat siekė „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“. Po posėdžio advokatė I. Žemkauskienė, anot VSD, „išreiškė nuogąstavimą“, kad „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“ atstovai nepagalvotų, kad „E. Šatas palaiko koncerną“.
Anot VSD, „konkurentai nurodė, jog advokatą R. Raulynaičiui rekomendavo pats Konkurencijos tarybos narys E. Šatas, todėl šioje situacijoje vargu ar pavyks ką nors pasiekti“ ir kad „MG ir AB „Alita“ sandorio „krikšto tėvas“ yra Elonas Šatas“.
Naujienų portalui tv3.lt dar praeitą savaitę konkurencijos tarybos pirmininkas Š. Keserauskas tikino, kad kocernas savo žmogaus Konkurencijos taryboje neturi. Jo teigimu, verslo atstovai gali manyti, kad turi savą žmogų ir tuo girtis, bet tai tik jų fantazija, o ne realus faktas.
„Alita“ privatizavimo istorija
Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mineraliniai vandenys“ 2014-ųjų gruodį už daugiau nei 21,3 mln. eurų (73,53 mln. litų) iš Swedbank“ grupės įmonės „FR&R Invest“ ir Vytauto Junevičiaus įsigijo 99,03 proc. įmonių grupės „Alita“, kuriai priklausė ir „Anykščių vynas“, akcijų – Konkurencijos taryba sandoriui pritarė su sąlyga, kad bus parduotas „Alitos“ degtinių ir trauktinių gamybos bei prekybos verslas.
Toks įpareigojimas buvo duotas, nes „Mineraliniai vandenys“ jau valdė stipriųjų gėrimų gamybos lyderį Kauno „Stumbrą“. 2015-ųjų birželį „Alitos“ degtinių prekės ženklus įsigijo mineralinio vandens gamybos ir prekybos įmonė „Birštono mineraliniai vandenys“. Šią įmonę iki 2005 metų taip pat valdė „MG Baltic“, vėliau ją pardavęs bendrovės vadovams Norbertui Pranckui, Valentinui Lukoševičiui, Robertui Šnarui ir Rolandui Sturliui.
2003-iaisiais tuomet valstybės valdoma „Alita“ buvo privatizuota, ją už 57,55 mln. litų įsigijo jos vadovų komanda - „Alitos“ generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus grupė, nors geriausią - 90,7 mln. litų - pasiūlymą privatizuojant įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca (Luidžiterco Boska).
Koncerno „MG Baltic“ grupei priklauso alkoholio gamybos ir prekybos įmonės „Stumbras“, „Alita“, „Mineraliniai vandenys“, LNK televizija, nekilnojamojo turto bendrovės „Mitnija“ ir „MG Valda“, mažmeninės prekybos drabužiais įmonė „Apranga“, logistikos bendrovė „Tromina“.
Šių metų kovo pabaigoje Konkurencijos taryba koncerno „MG Baltic“ valdomai įmonei „MG Group Production“, valdančiai „Stumbro“, „Anykščių vyno“ ir „Alitos“ gamyklas, leido kontroliuoti Šiaulių alaus daryklą „Gubernija“.
Koncernui pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje.
