„Šiek tiek viešoje erdvėje matome abejonių dėl to, kad mažai buvo rinkimų stebėtojų, kad nebuvo tarptautinių stebėtojų. Tai tikrai tarptautinių stebėtojų buvo nedaug. Didesnė ESBO stebėtojų misija Lietuvoje buvo 1996 metais, kai vyko Seimo rinkimai. Tada turėjome apie 40 stebėtojų, o po to misijos ilgokai neturėjome”, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė L. Petronienė.
Pasak jos, nuo 2012 metų stebėti rinkimus į Lietuvą atvykdavo mažos ekspertų misijos, kuriuose būdavo apie 10 ekspertų.
„Buvo vertinamos pačios procedūros, bet nebuvo tokio platesnio stebėjimo rinkimų apylinkėse, kaip kartais bandoma pateikti”, – akcentavo VRK pirmininkė.
L. Petronienės teigimu, rinkimų dieną VRK gavo elektroninių būdu virš 100 įvairių pranešimų, užklausų, nusiskundimų. Pasak jo, dalis jų jau yra išnagrinėta.
VRK pirmininkė sakė, kad sekmadienį rinkėjai domėjosi galimybėmis balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje, kai kuriems teko palaukti eilėje, buvo ir tokių rinkėjų, kurie bandė balsuoti antrą kartą.
Rinkėjai pranešdavo VRK apie politinę reklamą socialiniuose tinkluose, buvo dalintasi pažymėtų biuletenių nuotraukomis, kandidatų agitacija. Anot L. Petronienės, VRK sulaukė pranešimų, kad kelios rinkimų apylinkės yra prie ribos, kai galėtų pritrūkti balsavimo biuletenių, tačiau jie buvo pristatyti iš kitų gretimų apylinkių.
Pateikdama statistinius duomenis ji sakė, kad rinkimų komisijose dirbo apie 15 tūkstančių žmonių, rinkimus stebėjo per 2 tūkstančius stebėtojų.
Pagal aktyvumą tai tretieji prezidento rinkimai
Sekmadienį vykę aštuntieji Prezidento rinkimai nepriklausomoje Lietuvoje pagal rinkėjų aktyvumą yra trečioje vietoje, aktyvesni rinkėjai buvo tik 1992 ir 1997 metais. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje, vertindama rinkimų rezultatus, sakė VRK pirmininkė L. Petronienė.
Sekmadienį atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,28 proc. rinkėjų, referendume dėl pilietybės išsaugojimo aktyvumas buvo šiek tiek mažesnis – 58,96 proc.
„Labai džiugu, kad pagal aktyvumą tai yra tretieji rinkimai. Aktyvesni rinkėjai buvo tik atkūrus nepriklausomybę – 1992 ir 1997 metais. Tada balsuodavo virš 70 proc. rinkėjų. Mažiausias aktyvumas buvo 2004 metais, kuris nesiekė nei 50 proc. Po to rinkėjų aktyvumas nuosekliai augo”, – sakė L. Petronienė.
Jos duomenimis, per šiuos rinkimus 19 savivaldybių aktyvumas buvo virš 60 proc. Aktyviausiai rinkimuose dalyvavo Neringos, Birštono, Palangos, Kauno miesto ir rajono, Druskininkų, Vilniaus miesto, Šiaulių miesto ir Utenos rajono gyventojai.
Anot L. Petronienės, iš anksto balsavo virš 270 tūkstančių rinkėjų tai yra 11,59 proc. visų rinkėjų. Lyginant su 2019 metais, jos duomenimis, iš anksto balsavo daugiau kaip 10 tūkst.daugiau rinkėjų.
„Vienas didžiausių prekybos centrų dalinasi informacija, kad per dieną aptarnauja apie pusę milijono klientų. Mes vakar per dieną aptarnavome beveik 2, 5 kartų daugiau”, – pastebėjo L. Petronienė, dėkodama už darbą rinkimų komisijų nariams.
Po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 44,10 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 19,86 proc. rinkėjų palaikymo.
Išankstiniais VRK duomenimis, trečioje vietoje yra savarankiškai išsikėlęs savo kandidatūrą teisininkas Ignas Vėgėlė, kuris sulaukė 12,37 proc. proc. rinkėjų balsų.
Už partijos „Nemuno aušra“ įkūrėją eksparlamentarą Remigijų Žemaitaitį balsavo 9,25 proc.rinkėjų, savarankiškai išsikėlęs gydytojas Eduardas Vaitkus pelnė 7,33 proc.balsų. „Laisviečių” atstovą, buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą palaikė 3,55 proc. rinkėjų, už Darbo partijos lyderį Andrių Mazuronį balsavo 1,38 proc. rinkėjų. Paskutinis rinkimų rezultatų lentelėje yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, už kurį balsavo 1,36 rinkėjų.
Pasak VRK pirmininkės, dar laukiama balsavimo rezultatų iš užsienio, todėl galutiniai rezultatai dar gali nežymiai keistis.
Referendume dalyvavo 57 tūkst. daugiau rinkėjų negu 2019 m.
VRK pirmininkė L. Petronienė pasidžiaugė, kad rinkėjai aktyviau negu prieš penkerius metus dalyvavo referendume dėl pilietybės išsaugojimo.
„57 tūkstančiais daugiau rinkėjų pasisakė už tai, kad būtų pakeistas Konstitucijos 12 straipsnis. Tai yra šiek tiek daugiau negu visas Klaipėdos rajonas", – sakė ji.
Nepaisant to sekmadienį vykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybę, nebuvo sėkmingas.
Preliminariais VRK duomenimis, suskaičiavus visų 1895 rinkimų apylinkių rezultatus, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai arba 58,96 proc.
Konstitucijos pakeitimui dėl pilietybės išsaugojimo pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai (74,13 proc.), tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.
Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.
ELTA primena, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvoje vyksta antrąkart. Pirmąkart jis buvo surengtas 2019 metais, jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, bet tąkart Konstitucijos pakeitimo priimti nepavyko, nes nepakako pasisakiusių „už“.
