„(...) Esu įsitikinęs – kartu esame stiprūs. Lietuvos laisvė yra mūsų laisvė. O Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas“, – lietuviškai tarė C. Zimmermanas.
„Labai malonu, kad pasitikote Vokietijos brigados karius. Kaip ir Vokietijoje juos išlydėjo jūsų kolega ministras. Tai stiprus mūsų draugystės ženklas. Džiaugiuosi matydamas, kaip Bundesveras yra laukiamas Lietuvoje“, – kalbėjo jis.
Laurynas Kasčiūnas: joks priešas iš Rytų nesugalvos testuoti NATO 5-ojo straipsnio
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas vokiškai pasveikino į Lietuvą atvykusius pirmuosius Vokietijos brigados karius. Ministras tikino padarysiantis viską, kad atvykę kariai Lietuvoje jaustųsi kaip namie.
„85 proc. lietuvių pritaria Vokietijos karinių pajėgų dalyvavimui ir dislokavimui Lietuvoje. Mes padarysime viską, ką turime padaryti, kad jūsų kariai Lietuvoje jaustųsi kaip namie“, – atidarydamas spaudos konferenciją Vilniaus oro uoste vokiškai prabilo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje – istorinio etapo pradžia.
„Esame tam tikro istorinio etapo pradžioje, kai Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje po truputį tampa realybe. Esu įsitikinęs, kad tai yra negrįžtamas procesas. Gynybos planavimo prasme, mes darome didelį žingsnį link priešakinės gynybos įgyvendinimo“, – jau gimtąja kalba tikino ministras.
„Joks priešas iš Rytų net nepagalvos, kad galima būtų testuoti NATO 5-ąjį straipsnį“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūnas akcentavo, kad Vokietijos brigada yra ne tik Vyriausybės, bet ir jo asmeninis prioritetas.
Dalis Vokietijos brigados karių galės atvykti su šeimomis
L. Kasčiūnas sako, kad apie trečdalis į Lietuvą atvykstančių Vokietijos karių galės atvykti su savo šeimomis.
„Vokietijos pusė geriausiai žino atsakymą į šitą klausimą, mes esame pasiruošę bet kokiam variantui. Savo modeliavimuose matome galimybę, kad apie trečdalį Vokietijos karių galėtų būti su šeimomis. Ruošiamės tokiam scenarijui, jeigu bus kitoks, būsime pasiruošę ir kitokiam“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Vis dėlto, kiek su Vokietijos kariais atvyks jų šeimos narių, krašto apsaugos pareigūnai nedetalizavo.
„Labai sudėtingas klausimas, nes mes galime įsakyti kareiviams atvykti į Lietuvą, bet negalime įsakyti jų šeimoms. Kiekvienas karys sprendimą priima pats, ar atvykti su šeima, ar ne“, – pažymėjo A. Mais.
L. Kasčiūnas pridūrė, kad ruošiamasi „bet kokiam variantui“.
„Matome galimybę, kad trečdalis brigados karių galėtų būti su šeimoms – ruošiamės ir tokiam scenarijui“, – teigė ministras.
Aiškėja, kad daugiausia vokiečių karių treniruosis Rūdninkų poligone.
„Žinome, kad Rūdninkai taps naująja Vokietijos karine baze. Ten bus daugiausiai investicijų, ten bus daugiausiai infrastruktūros projektų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Rūdninkų poligonas bus skirtas šios brigados reikmėms arba kariniam rengimui. Dabar ruošiamos šaudyklos, kelių tinklas ir kita infrastruktūra, reikalinga treniruotėms“, – papildė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Į Vilnių atvyko pirmieji Vokietijos brigados kariai
Pirminį Vokietijos brigados Lietuvoje elementą sudarys daugiau nei 20 Vokietijos karių.
Pirmieji į Lietuvą atvykstantys kariai įsikurs Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Iki metų pabaigos išaugęs pirminis štabo elementas taps atsakingu ir už pagalbą perkeliant Vokietijos karius tarnauti į Lietuvą.
Vokietija yra įsipareigojusi Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.
Brigada bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkeltas 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos. Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.
Numatoma, kad iš viso į Lietuvą iš viso persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, dalis iš jų atvyks su savo šeimomis.
Tarnybos vietos bus dvi – Rūdninkai ir Rukla, kariai su šeimomis gyvens Vilniuje ir Kaune, o papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.
Planuojama, kad brigada pilnai suformuota bus iki 2027 metų pabaigos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
XIII SKIRSNIS.
137 STRAIPSNIS.
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE negali buti masinio naikinimo ginklo ir jokiu uzsienio valstybiu kariniu dariniu.
