Apie 20 Vokietijos brigados karių vaikų jau mėnesį lanko šią mokyklą, dabar pastatą pašventino ir kunigas.
Vokiečių vaikai – šiltai sutinkami Lietuvoje
Pasak mokytojų, vaikai mokykloje jau spėjo apsiprasti.
„Vaikai pasakoja, kaip čia smagu, kaip gerai. Aišku, kai kurie sako, kad jiems trūksta draugo, kurį paliko namuose“, – pasakoja pradinių klasių mokytoja Virginija Maas-Madler.
Su vaikais sveikinosi krašto apsaugos ministrė, tad klasės – tuščios. Vienoje klasėje mokosi pirmos ir antros klasės mokiniai, kitoje – trečios ir ketvirtos. Pamokos vyksta pagal vokišką programą, kad vėliau vaikai lengvai integruotųsi į mokyklas Vokietijoje.
„Norime savo mokiniams suteikti dalelę vokiškos tėvynės – kalbą, kultūrą ir vertybes. Ir kartu skatinti atvirumą bei smalsumą, kuris tokioje įvairialypėje bendruomenėje yra ypač svarbus“, – pasakoja mokyklos direktorė Monika Arens.
Planuojama vokiečių vaikus mokyti ir lietuvių kalbos. Kai kuriuos žodžius jie jau moka.
„Aš turiu vieną labai protingą pirmoką – jis atėjęs suskaičiavo iki 20, sako „labas rytas“, „laba diena“, „ačiū“. Kai kurie labai džiaugiasi, jei ką nors išgirsta, supranta ar patys pasako“, – teigia V. Maas-Madler.
Direktorė ir dvi mokytojos atvyko iš Vokietijos. Tiesa, viena jų gimė Lietuvoje, o prieš 20 metų emigravo į Vokietiją. Dabar trejus metus dirbs tėvynėje.
„Pagalvojau, kad tai galimybė įgyti naujos patirties, pamatyti, kaip viskas čia vyksta“, – sako V. Maas-Madler.
Iš pradžių Vokietijos brigados kariai į Lietuvą vyko po vieną, tačiau, pasak jų, pasklidus žiniai apie geras gyvenimo sąlygas, vis daugiau karių atvyksta su šeimomis.
Planuojama ir daugiau mokyklų
„Daugelis mūsų karių atvyksta ne vieni, o su šeimomis. Čia jie randa ne tik puikias sąlygas – vaikų darželius, popietinę priežiūrą, patyrusius mokytojus, mokyklos vadovybę, pripažįstamus baigimo pažymėjimus – bet ir dalelę savo namų, dalelę gimtinės“, – sako Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Nils Hilmer.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena 28 vokiečių šeimos. Netrukus atvyks dar 33 šeimos su vaikais. Gausėjant mokinių skaičiui, bus įrengtos papildomos klasės šalia esančiame pastate.
„Nuo 2026-ųjų rudens planuojame Aklųjų ir silpnaregių centre rekonstruoti tam tikras patalpas – čia įsikurs 5–11 klasių mokiniai. Žinoma, tai priklausys nuo to, kiek šeimų atvyks“, – kalba švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
„Vokiečių karių vaikai čia siunčia labai aiškią žinutę: mes esame stipresni nei bet kada. Iššūkiai – nors ir sudėtingi – mūsų negąsdina. Mes juos įveiksime“, – sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Todėl Vilniaus valdžia planuoja statyti dar vieną mokyklą, kurioje galėtų mokytis apie 500 vaikų.
„Šiai dienai yra paruoštas tinkamas sklypas Drujos gatvėje, šalia pataisos namų – 2 hektarai, kurie atitinka visus reikalavimus“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Meras skundžiasi tik dėl vieno – projektas vykdomas kaip eilinės statybos, o tai reiškia, kad gali strigti biurokratinėse procedūrose. Pasak jo, Vyriausybė kol kas projektui nesuteikė ypatingo statuso. Vokiečių vaikų ugdymo poreikiams valstybė skyrė beveik 2 mln. eurų, o mokytojų atlyginimus moka Vokietija.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
