Asociacijos parengtame modelyje išskiriamos šešios strateginės kryptys ir septyni nacionaliniai prioritetai.
Plane siūloma stiprinti valią ginti valstybę ir visuomenės dalyvavimą gynyboje, įgyvendinant visuotinį šaukimą, paskirti pasirengimą visuotinei gynybai koordinuojančią nacionalinę instituciją su aiškiais įgaliojimais bei sukurti psichologinio atsparumo stiprinimo struktūrą.
Taip pat siūloma užtikrinti ilgalaikį finansavimą per valstybės visuotinės gynybos programą, per nacionalinio saugumo kursus plėtoti nuolatinį vadovų ir institucijų bendradarbiavimo tinklą, iki 2027 metų suformuoti vientisą krizių ir karo meto teisinio reguliavimo sistemą bei integruoti verslą į pasirengimo, veiklos tęstinumo, tiekimo ir atsargų kaupimo planavimą.
„Planas iš tiesų parodė, kiek yra svarbus bendras, kolektyvinis supratimas, kolektyvinė atsakomybė kalbant apie valstybės pasiruošimą gynybai. (...) (Valstybės gynyboje – BNS) turi dalyvauti visi“, – spaudos konferencijoje žurnalistams ketvirtadienį sakė asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.
Modelis parengtas išanalizavus užsienio valstybių patirtį ir gynybos planavimo pratybose išnagrinėjus siūlomus sprendimus.
Plane taip pat siūloma kiekvienai užduočiai numatyti atsakingą vykdytoją, terminą ir reikalingus išteklius, o pasirengimą kasmet tikrinti nepriklausomu vertinimu.
Kaip rašė BNS, ketvirtadienį Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė nuo 2032 metų Lietuvoje įvesti visuotinį vaikinų šaukimą į kariuomenę.
Pasak prezidento Gitano Nausėdos, įvedus visuotinį šaukimą kasmet į kariuomenę būtų pašaukiama apie 7,5 tūkst. jaunuolių, o merginos ir toliau galėtų tarnauti savanoriškai. Šiuo metu kasmet į kariuomenę pašaukiama daugiau nei 5 tūkst. jaunuolių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
