Statistikos departamentas informuoja, kad 2006–2007 mokslo metų pradžioje šalies mokyklose mokėsi 24 tūkstančiais jaunuolių mažiau, nei praeitais metais. Didžiausią įtaką besimokančiųjų skaičiui turėjo šalyje mažėjantis mokyklinio amžiaus vaikų skaičius. Tuo tarpu bestudijuojančių universitetuose - daugėja, ir vis didesnė studentų dalis renkasi vakarines ir neakivaizdines studijas.
2006–2007 mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ir studijavo 759 tūkst. jaunuolių, tai yra 25 tūkstančiais arba 3 procentais mažiau nei praeitais metais. Bendrojo lavinimo mokyklose mokinių skaičius per metus sumažėjo 24 tūkst. (1–4 klasėse – 7 tūkst., 5–10 klasėse – 14 tūkst., 11–12 klasėse – 3 tūkst.), profesinėse mokyklose – 1 tūkst.
Didžiausią įtaką besimokančiųjų skaičiui turėjo šalyje mažėjantis mokyklinio amžiaus vaikų skaičius: nuo 2000 metų 7–19 metų amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo 107 tūkst. arba 15 proc., atitinkamai mokinių bendrojo lavinimo mokyklose – beveik 90 tūkst. (15 proc.).
2006–2007 mokslo metais pagrindinio išsilavinimo siekė 96 procentai 11–16 metų amžiaus jaunimo, vidurinio – 78 procentai 17–18 metų amžiaus jaunimo (2000–2001 mokslo metais – atitinkamai 93 proc. ir 65 proc.). 2006 metais 91 procentas šešiolikmečių įgijo pagrindinį, o 84 procentai aštuoniolikmečių – vidurinį išsilavinimą (2000 metais – atitinkamai 77 proc. ir 66 proc.).
Nuo 2000 metų kasmet apie pusė abiturientų renkasi universitetines studijas. 2006 metų rudenį universiteto studentu tapo kas antras abiturientas, kolegijos – kas ketvirtas, o kas devintas abiturientas pasirinko profesinę mokyklą.
Universitetuose kasmet toliau mokslą tęsia daugiau nei tūkstantis tais pačiais metais baigusiųjų profesines, aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas.
Nuo 1996 metų universitetų studentų skaičius kasmet padidėdavo vidutiniškai 9 tūkst. arba 9–14 procentų, 2003 metais studentų skaičiaus augimo tempai ėmė lėtėti. 2006–2007 mokslo metais universitetuose studijavo 143,2 tūkst. studentų – 1,4 tūkst. arba vos vienu procentu daugiau nei praeitais mokslo metais. Dauguma studentų studijavo valstybiniuose universitetuose, kurių šalyje buvo 15, ir tik 4 procentai visų studentų studijavo 7 nevalstybiniuose universitetuose.
Padaugėjo pasirinkusiųjų vakarines ar neakivaizdines studijas: 2006–2007 mokslo metais šias studijas pasirinko 41 procentas visų studentų (2000–2001 mokslo metais – 27 proc.).
Aukštąsias neuniversitetines studijas teikiančių kolegijų skaičius, palyginti su 2000–2001 mokslo metais, išaugo nuo 7 iki 28 (iš jų nevalstybinių nuo 3 iki 12), o studijuojančiųjų jose – nuo 3,5 tūkst. iki 56,3 tūkst., arba beveik šešiolika kartų. Kas ketvirtas šių mokyklų studentas (12,8 tūkst.) studijavo nevalstybinėje kolegijoje.
